Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Tomas Krasauskas penktadienį, dar prieš antrą rinkimų turą, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo, kad rinkimus, kaip vėliau paaiškėjo, pralaimėjęs Andrejus Babišas vis dėlto nesukūrė didelės intrigos prieš antrąjį rinkimų turą.

„Prieš dešimt metų, kai laimėjo savo kadenciją baigiantis prezidentas Zemanas, rinkimų dieną, nusižengiant visiems įstatymams, išėjo eilė melagingų straipsnių apie Švarcenbergą, Zemano konkurentą.

Visi su baime laukėme šios dienos (antrojo rinkimų turo dienos) ryto, galvodami, kad Babišas ir jo klanas gali atlikti kažką panašaus“, – sakė T. Krasauskas.

Vis dėlto nieko panašaus nenutiko, nors bandymų buvo.

„Babišo pastarųjų savaičių tikslas buvo diskredituoti visą rinkimų projektą, kad žmonės būtų nusivylę ir nei vieno, nei kito kandidato negerbtų. Babišo tikslas buvo, – kad už P. Pavelą, buvusį generolą, nebalsuotų tie rinkėjai, kurie balsavo už kitus kandidatus, nepatekusius į antrą ratą“, – pasakojo Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.

Jis pakomentavo ir lūkesčius, keliamus P. Pavelui.

„Visi supranta, kad kartu su juo bus išlaikytas Čekijos – vakarietiškos, patikimos valstybės, NATO narės, kurios prezidentas gerbia Konstituciją, kursas, kai tuo tarpu su Babišu kyla daug abejonių“, – paaiškino T. Krasauskas.

Andrejus Babišas

Labai daug rinkėjų, anot jo, ir jautėsi sumobilizuoti eiti dėl „antibabišiško požiūrio“.

„Jie nenori, kad valstybe ir toliau būtų manipuliuojama, kad valstybei, kaip sakoma, toliau vadovautų melas bei baimė“, – sakė pašnekovas.

Įprastai rinkimuose Čekijoje, kaip atkreipė dėmesį T. Krasauskas, dalyvauja apie 60 proc. rinkėjų. Į pirmą turą balsuoti atėjo apie 68 proc. gyventojų. Tiesa, pasak jo, prezidentas Čekijoje turi gana simbolines galias.

„Iki 2012 metų prezidentas buvo renkamas parlamente“, – pasakojo T. Krasauskas.

Jo teigimu, A. Bibišas orientavosi į populistinę retoriką, o P. Pavelas akcentavo poreikį palaikyti etišką diskusiją.

„Babišas kvestionavo tą faktą, ar Čekija turėtų siųsti karius, jei būtų Baltijos valstybės ar Lenkija užpultos. Ta frazė buvo iš platesnio naratyvo, kad Babišas yra už taiką kontekste. Jis save pozicionavo kaip diplomatą, ne kaip karį ir iškart po antro rinkimų rato pasirodė plakatai, skelbimai, kad Babišas Čekijos į karą neįtrauks, nes jis yra diplomatas, o ne karys“, – sakė bendruomenės pirmininkas.

Taikos naratyvas pas A. Babišą, pasak jo, būdavo dažnas. Už šio politiko partiją pirmame ture balsavo apie 35 proc. čekų, dar 5 proc. šalies gyventojų balsavo už nacionalistinę partiją, pasisakančią už išstojimą iš NATO.

„Tai yra apie 40 proc. – mažiau pasiturintys, žemesnio išsilavinimo, ne miestuose gyvenantys rinkėjai, kurie renkasi tuos politikus, kurie jiems žada šviesesnį gyvenimą“, – paaiškino T. Krasauskas.

Petras Pavelas

Jo teigimu, karo Ukrainoje tema nebuvo plačiai aptariama rinkimų Čekijoje metu, tačiau šalyje pagrindinius įgaliojimus, kalbant apie paramą Ukrainai, anot pašnekovo, turi ne šalies vadovas, o vyriausybė.

T. Krasauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad P. Pavelo finansiniai rėmėjai atitinka kelis svarbius kriterijus: nei vienas jų nepraturtėjo „laukiniais“ 90-aisiais, visi gavo savo lėšas skaidriu būdu ir niekas neturi verslų, susijusių su strategine energetika.

„Jis apskritai stipriai remiamas rinkėjų, individualių žmonių, kurie aukojo jo kampanijai, kai Babišas 99 proc. savo kampanijos finansuoja savo partijos ir savo verslo lėšomis“, – sakė laidos dalyvis.

Be to, A. Babišas, pasak jo, buvo paleidęs stiprią dezinformacijos kampaniją.

Kalbėdamas apie P. Pavelui keliamus lūkesčius, T. Krasauskas paaiškino, kad jo rinkėjai tikisi, jog naujasis šalies prezidentas pakeis valstybės įvaizdį.

„Tie namų, tiek užsienio politikoje. Nepaisant to, kad prezidento statusas Konstitucijoje neduoda didelių galių, (...) bet Vaclovo Havelo pavyzdys yra ir labai tikimasi, kad P. Pavelas laikysis šito pavyzdžio, nes dabartinis prezidentas Zemanas nei girdimas, nei matomas tiek dėl savo silpnos sveikatos, tiek dėl savo politinių pažiūrų, kurios dabar nepopuliarios“, – kalbėjo pašnekovas.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininku žiūrėkite čia: