Taip DELFI teigė iš Vokietijos į Pilviškius dėl senyvo amžiaus giminaitės Birutės Staneikaitės grįžusi Aldona Stropuvienė.
Pasak moters, 95 metų senolę valdininkai prievarta išplėšė iš namų, išvežė į ligoninę ir slapstė nuo jos. Ligoninėje vyriausiasis gydytojas net neteikė informacijos, nes „A. Stropuvienė močiutei – niekas“.
Moteris mano, kad viskas – dėl turto: auksine vadinamos močiutės namelio ir sklypo, kurį norima užvaldyti.
DELFI pašnekovės žodžiais, B. Staneikaitė yra jos velionio vyro teta. Būdama sveiko proto, ji surašė testamentus, tačiau po tu nutarė parduoti žemes ir gautus 80 tūkst. eurų atidavė Pilviškių klebonui.
Apie tai A. Stropuvienė sužinojo tik grįžusi iš Vokietijos, kur gyveno. „Pradėjau tvarkyti apleistą močiutės namelį ir jo aplinką – atvažiavo seniūnas ir socialinė darbuotoja. Pasakė, kad aš esu niekas, neturiu teisės močiutės prižiūrėti, aš ją marinu badu, nors per tą laiką čia niekas net nebuvo užsukęs“, – piktinosi DELFI pašnekovė.
A. Stropuvienė baisėjosi, kaip greitosios medicinos pagalbos automobiliu senolę prievarta vežė į ligoninę Vilkaviškyje.
„Kai ten nuvykau, vyriausiasis gydytojas man taip pasakė: „Apie velionę mes neteiksime jokios informacijos, nes jūs esate niekas“. Taip sužinojau, kad ji – mirusi. Tačiau savais kanalais išsiaiškinau, kad iš tiesų gyva, bet slepiama nuo manęs parapijos slaugos namuose, kuriems pusmetį nemokėjus pinigėlių, automatiškai anuliuojami visi žmogaus testamentai ir turtas keliauja į kunigo sąskaitą, nes slaugos namai – krikščioniški“, – DELFI sakė A. Stropuvienė.
Baigėsi įgaliojimo terminas ir prasidėjo baisūs dalykai
Moteris pasakojo nuvykusi į slaugos namus. Ten dirbančios „geros moterys“ leido močiutę vežtis namo. „Bet dabar aš nežinau, ką man daryti. Man ją atiduoda, bet bijau, kad ir vėl puls mane iš niekur nieko. Aš taip nemoku šaukti, rėkti, Jėzus Marija. Bet čia pasirodo galima šmeižti žmogų ir nežinia ką sakyti. Močiutė man buvo patikėjusi ir piniginius, ir kitus reikalus, nes pasitikėjo. Seniai buvo padarytas įgaliojimas, bet baigėsi 2016 metų vasario 20 dieną. Ir tada prasidėjo baisūs dalykai“, – kalbėjo A. Stropuvienė.
Anot jos, kai tik klebonas paėmė pinigus (kuriuos močiutė gavusi už parduotą žemę paaukojo Bažnyčiai – DELFI), ateinančią į giminaitės namus ją pasitiko kaimynas: „Ar žinai, kad Biručiukė atidavė pinigus klebonui?“
„Pasakiau, kad nežinau, nes dar nebuvau sutikusi, naktį grįžau. Kaimynas į mano žodžius atsakė: „Svarbu, kad nekliuvo tau“, – prisiminė DELFI pašnekovė, kuriai pinigų atidavimas klebonui panašesnis ne į auką, o į vagystę vidurį baltos dienos.
„Aš tik tiek pasakysiu – senas žmogus nei seniūnui, nei klebonui, niekam nerūpės. Rūpės tik jos 96 metų seseriai, kuri gyvena Kaune, ir man. Ji, kaip žmogus, niekam nerūpėjo, kai buvo tampoma po visą rajoną, slepiama nuo mūsų, kad nerastume. Močiutės sesuo iš karto atvažiavo iš Kauno balandžio 12 dieną, kai seserį seniūnas su socialinėmis darbuotojom į ligoninę išvežė“, – sakė iš Rozenhaimo į Pilviškius dėl giminaitės grįžusi moteris.
Rado mėšluose, alkaną, per atdarą langą besišaukiančią pagalbos
Iš Kauno susitikti su DELFI žurnalistais atvykusi 97-erių močiutės sesuo Julija Stropienė verkė pasakodama, kaip seserį rado mėšluose, alkaną, per atdarą langą besišaukiančią žmonių pagalbos.
„Tačiau nei kaimynams, nei seniūnui tai nerūpėjo. Parūpo, kai sūnaus žmona atvyko Biručiuke rūpintis – išprausė, pavalgydino, namą iškuopė, aplinką sutvarkė. Tačiau seniūnas išvežė ją per jėgą į slaugos ligoninę, paskui – į globos namus, o dabar reikalauja kas mėnesį po 105 eurus primokėti, nes neužtenka jos pensijos. Aš tokių pinigų neturiu, nes anūkė iš manęs viską išviliojo, palikdama tik varganą pensiją“, – pasakojo senolė.
Pasak J. Stropienės, ji su ašaromis ligoninėje prašė seserį atiduoti Aldonai, nes gal jos paskutinė vasara likusi. Sodai žydi, Pilviškiuose kieme gražu, Aldona nupirko vežimėlį, kuriuo galima išvežti ligonę į lauką.
„Tačiau ligoninėje liepė savivaldybės leidimo prašyt, o ten Aldonai pasakė, kad neatiduos močiutės, nes ji jai – niekas. „Kaip tai niekas? Ji mano amžiną atilsį sūnaus žmona!“ – priminė garbaus amžiaus kaunietė.
Socialinė darbuotoja: močiutę kaip kokį maišą įmetė ir išvežė
Vilkaviškio socialinės pagalbos centro darbuotoja Angelė Petručenija DELFI patvirtino, kad A. Stropuvienė rūpinosi Biručiuke ir be jos niekas anksčiau to nedarė.
11 metų Pilviškiuose dirbančiai socialinei darbuotojai nesuvokiama, kodėl seniūnui močiutė parūpo būtent tuomet, kai jos slaugyti iš Vokietijos atvyko giminaitė. Taip pat keista, kodėl Vilkaviškio socialinė pagalbos skyrius močiutės globai skyrė ne vietinę darbuotoją, o iš kitos rajono vietos važinėjančią iki Pilviškių po 40 kilometrų per dieną.
Paklausta, kam apskritai reikėjo socialinių darbuotojų pagalbos, jei močiutės slauga rūpinosi A. Stropuvienė, A. Petručenija minėjo nevaikštantiems žmonėms teikiamas lankomosios slaugos paslaugas, nes „joks ligonį globojantis žmogus negali to daryti 24 valandas per parą, be to, nevaikštančiam ligoniui reikalingos sveikatos paslaugos, kurių negali teikti bet kas“.
Socialinė darbuotoja gerai prisimena dieną, kai močiutė „per jėgą buvo išvežta iš namų“. Senolei pasidarė bloga, tad ji pati patarė A. Stropuvienei greičiau kviesti kunigą – paskutinio patepimo.
„Kai atvyko kunigas, kažkodėl iš paskos ir seniūnas. Atvažiavo greitoji ir močiutę kaip kokį maišą įmetę išvežė“, – sakė socialinė darbuotoja. Jos žodžiais, turto neturinčiais senukais taip uoliai tikrai nesirūpinama.
Bijo valdininkų, kuriems paprastas žmogus – niekas
„Aš jau bijau tų valdininkų – matau, kas čia darosi. Lietuvoje žmogus neturi jokių teisių, – sakė DELFI užtarimo prašiusi A. Stropuvienė. – Čia gali tave juodinti, ką nori sakyti ir tik teisme tą juodinimą gali nusiplauti. Tačiau teistis ne visi sveikatos ir pinigų turi. Dėl to, kaip elgiamasi su senukais, surašytas didžiausias raštas premjerui Algirdui Butkevičiui. Išsiuntėme balandžio 20 dieną, bet jokio atsakymo negavau. Buvau su raštais ir filmuota medžiaga nuvykusi pas ministrę Algimantą Pabedinskienę. Gerbiama ministrė atsakė, kad Vilkaviškyje dėl mūsų atvejo pradėtas tyrimas, medžiaga nusiųsta merui. Tačiau meras man pakartojo, ką sakė vietos valdininkai. Kad aš esu niekas“.
Seniūnas: kai žmogus neturtingas – „spakainiau”
Kaip DELFI sakė Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, senutė nepalikta likimo valiai, nuolat prižiūrima ir tai seniūnijai svarbiausia.
„Kai žmogus neturtingas, tada „spakainiau“, niekam nieko nereikia, o kai yra turto, prasideda intrigos. Giminės ir artimieji tegu sprendžia juridinius reikalus, o mūsų pareiga pasirūpinti, kad žmogus, kuris pats negali apsitarnauti, nebūtų be priežiūros“, – sakė seniūnas.
Kaip jam pasakojo pati močiutė, vyro žemes ji pardavė ir, kadangi vaikų neturi, padovanojo parapijai. „Kai kas pradėjo pykti, kodėl atidavė Bažnyčiai, kodėl ne kažkam kitam. Tačiau žmogaus valia“, – sakė seniūnas.
Paklaustas, kodėl vežė močiutę į ligoninę, V. Judickas teigė, kad nebuvo kitos išeities: „Ta senutė – vieniša, turi tik seserį, kuri taip pat senyvo amžiaus, gyvena Kaune. Kol pati pajėgė tvarkytis, viskas buvo gerai. Padėdavo kaimynai. A. Stropuvienei grįžus iš Vokietijos gavome nusiskundimą, kad nevaikštanti moteris nuo 17 val. Iki 8 ryto paliekama viena. Savivaldybės socialinės tarnybos darbuotojos pas močiutę po 4 valandas per dieną pabūdavo, ir viskas. Nuvykom pas A. Stropuvienę ir paklausėm, ar ji gali prižiūrėti močiutę visą parą. Ji pasakė, kad ne, nes neturi laiko, todėl mes buvome priversti senutę patalpinti į ligoninę, nes niekas kitas 24 valandas per parą žmogaus neprižiūrės“.
Pasak seniūno, nuvykus su greitąja medicinos pagalba pas močiutę, ji jau visai prastai atrodė, A. Stropuvienė buvo atvedusi kunigą.
„Puolė prašyti niekur nevežti močiutės, palikti mirti namie. Bet atsakomybės už jos gyvybę (A. Stropuvienė – DELFI) parašu nepatvirtino. Prisistatinėja visiems giminaite, bet nėra jokia giminė, todėl skambinom senutės seseriai. Ši pasakė, kad pati vos paeina ir leido vežti Biručiukę į ligoninę. Ten ji atsigavo. O kai pasibaigė 4 mėnesių slaugos terminas, Pilviškių klebonas senutei surado slaugos namus Kudirkos Naumiesčio parapijos namuose. Sutvarkėme visus popierius. Močiutė atsigavusi, linksma. Vargsta dėl pragulų, bet kartais net atsikelia ir pavaikšto“, – sakė seniūnas.
Pasak V. Judicko, į turtinius gyventojų reikalus seniūnija nesikiša. „Tačiau kai moteriška (a. Stropuvienė – DELFI) į tuos dalykus linkusi... Atvykusi iš Vokietijos puolė tvarkyti močiutės namelį, visus ant blakstienų statė, kad nepadeda senelei. Sukėlė triukšmą, kad netinka socialinės darbuotojos, paskui dėl komisijos, kuri pasižiūri, ar globos reikalingi žmones nepalikti be pagalbos. Paskui užkliuvo ir parapijos globos namai“.
Seniūno žodžiais, jei (A. Stropuvienė – DELFI) dedasi tokia giminaite, tegu užsiima senelės priežiūra ir niekas problemų nekels: „Atvažiuos komisija, patikrins, ar žmogus nepaliktas vienas ir tiek. Mūsų pareiga rūpintis seniūnijos senukais. Daugmaž visus, kuriems reikia pagalbos, žinome. Kiek atvejų būna, kad visai svetimi žmonės prižiūri ir niekas tragedijų nekelia“.
Klebonas: žinojau, kad bus problemų
Pilviškių parapijos klebonas Algirdas Žukauskas patvirtino, kad močiutė pardavusi žemę pinigus paaukojo Bažnyčiai „be jokių sąlygų, savo noru“.
Klebonas lankė močiutę slaugos ligoninėje, į kurią ji buvo išvežta seniūnijos iniciatyva, o paskui iš seniūno sužinojo, kad baigiasi jos slaugos laikas.
„Ji nevaikštanti ir praktiškai nebuvo kam ja pasirūpinti. Kreipiausi į Marijampolės globos namus. Tačiau jos pensijos būtų neužtekę ten teikiamoms paslaugoms apmokėti, todėl susitariau, kad močiutę priims Kudirkos Naumiesčio parapijos globos namai. Ten irgi būtų trūkę močiutės pensijos, nes jai daug mokesčių reikia mokėti už turtą, bet paprašiau parodyti gerą valią žmogui, kuris yra daug padėjęs Bažnyčiai“, – DELFI sakė klebonas.
Kun. A. Žukausko žodžiais, senolė neturi artimųjų, kurie ja galėtų pasirūpinti.– Paklaustas apie A. Stropuvienę, klebonas minėjo, kad jai senolė buvo parašiusi įgaliojimą, kurio terminas baigėsi. „Aš nežinau, kodėl ji močiutės namuose ir kieme tvarkosi, kaip šeimininkė“, – kalbėjo dvasininkas, pabrėždamas, kad jam to namelio ir žemės tikrai nereikia.
„Kai ji (senolė – DELFI) norėjo pinigus persiųsti, žinojau, kad bus problemų, bet močiutė labai norėjo aukoti Bažnyčiai. Ne kunigui, o parapijai aukojo. Man asmeniškai jokio turto nereikia, aš nesu Bažnyčia – tik patarnaujantis parapijai šiuo metu“, – pridūrė kunigas.
Bendrauja nuo 25-erių metų
Ponia Aldona DELFI pabrėžė su močiute bendraujanti nuo 25-erių metų, kai amžiną atilsį jos vyras supažindino su teta. Biručiukė praktiškai jį užaugino.
„Vis gimusį, 2 savaičių paėmė iš sesers, kuri buvo Kauno ponia, o ji – paprasta moteris. Ir man padėjo mergaitę užsiauginti, tad visą gyvenimą jaučiau dėkingumą, palaikiau ryšius, kai pablogėjo jos sveikata, gyvendama užsienyje mokėjau kaimynei, kad prižiūrėtų. Tačiau man buvo neramu. Paprašiau draugės, kad nuvyktų pažiūrėt, kaip tetai sekasi. Aplankiusi ją draugė pasakė, kad blogai ir reikia kuo greičiau grįžti pasirūpinti ja. Todėl mečiau darbus Vokietijoje ir grįžau“, – sakė A. Stropuvienė.
Auksine močiute vadinamą Biručiukę ji vadino šviesaus proto, labai protinga, bet ir valdinga moterimi: „Ir vakar, kai buvau nuvykusi į globos namus aplankyti, manęs paklausė, ar viskas jos laidotuvėms suruošiau, ar sužiūrėtos bažnytinės žvakės. Paskui liepė ją aprengti ir vežtis namo. Tačiau kaip man tai padaryti, jeigu ja rūpintis buvo leista vos vieną savaitę?“
A. Stropuvienė ir seniūno klausė, kodėl išvežė per jėgą seną žmogų iš namų. „O jis man atsakė, kad taip buvo liepta iš viršaus“, – teigė DELFI pašnekovė.
Moteris kartojo bijanti Biručiukę imti iš globos namų ir prašė patarimo, ką daryti. „Bijau ir nežinau, kaip elgtis. Žinokit, tragedija, kas Lietuvoje daroma su senais žmonėmis“, – apsiverkė ji.