„Iki šiol Lietuvos partijos demonstruodavo tą norą susitari gynybos klausimais. Ir man atrodo, kad tai labai svarbu. Buvo susitarta tiek dėl 2 proc. skyrimo krašto apsaugai, tiek dėl 2,5 proc. po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai tikėjimo, kad galime susitarti aš turiu. Bet reikia suprasti ir klausimo apimtis“, – ketvirtadienį „Žinių radijui” teigė G. Skaistė.
„Turime susitarti dėl mūsų poreikių, kas yra bendra ambicija. Ir tik radę tokius atsakymus, suprasime kiek finansavimo reikia“, – paminėjo ji.
Ministrė pabrėžė, kad tik sutarus dėl gynybos prioritetų galima spręsti, tiek reikalingų lėšų apimtį, tiek iš kokių šaltinių jos galėtų būti paimtos. Ji prideda, kad tolimesnis gynybos finansavimo didinimas vien tik biudžeto lėšomis reikštų mažėjantį finansavimą kitoms sritims.
„Sutarus dėl apimties, kokią ambiciją Lietuva turi, kiek geopolitinė situacija aktualizuoja šį klausimą, galime sutarti ir dėl šaltinių“, – sakė ji.
„Vien nustatydami procentą gynybai turėtume ženkliai mažinti finansavimą kitoms sritims. (...) Per šią kadenciją gynybos finansavimas išaugo nuo 1 iki 2 mlrd. eurų. Turime ir solidarumo įnašą, turime ir sutarimą dėl 2,5 proc. gynybai nuo BVP. Bet tolimesnė plėtra turi būti su papildomomis priemonėmis“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas kitais metais sudarys 2,09 mlrd. eurų – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų. Krašto apsaugos finansavimas sudarys 2,75 proc. BVP.
Neseniai politiniame lauke pasigirdo siūlymai ir dėl naujo gynybos mokesčio įvedimo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2024 m. Pasak jo, šiuo metu svarbu išnaudoti visas galimybes išlaidas krašto apsaugai didinti skolinantis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikino, kad toks mokestis reikalingas.
Čmilytė-Nielsen: diskusiją dėl gynybos susitarimo atnaujinimo reikėtų pradėti artimiausiu metu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad diskusiją dėl nacionalinio gynybos susitarimo atnaujinimo reikėtų pradėti jau artimiausiu metu.
„Kadangi pirmasis, tas sėkmingasis susitarimas, kurį pasirašėme, įvyko Seime ir lyderystė didžioji buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), tai būtų labai logiška, ypač vertinant, kad tai yra parlamentinių partijų susitarimas, tą procesą ir tęsti Seime“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė tikina neatmetanti galimybės, kad ir pati imsis lyderystės inicijuojant gynybos susitarimo atnaujinimą.
„Jeigu bus poreikis, tai ir pati inicijuosiu. Ir su kolegomis įvairių frakcijų, visų pirma su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kolegomis, tą klausimą aptarsiu. Manau, kad būtų logiška, kad parlamente mes tą procesą ir tęstume. Juolab, kad Seimas balsuoja dėl gynybos biudžeto ir kitų svarbiausių, reikšmingiausių klausimų, susijusių su saugumu ir gynyba. Todėl, manyčiau, kad tai yra Seimo prerogatyva“, – pabrėžė ji.
V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad artėjant rinkiminiam sezonui susitarti dėl susitarimo atnaujinimo gali būti vis sunkiau. Nepaisant to, pasak Seimo pirmininkės, šias diskusijas reikia kuo greičiau pradėti.
„Bet koks nacionalinis susitarimas ir jo papildymas artėjant rinkimams darosi vis labiau problematiškas. Bet aš sakyčiau, kad tokia diskusija turėtų vykti jau artimiausiais mėnesiais ir pavasario sesijos metu“, – akcentavo parlamento vadovė.
„Ar pavyks parlamentinėms partijoms sutarti rinkiminės kampanijos įkarštyje – čia yra klausimas. Bet tikrai diskusiją tęsti dėl tų dalykų, dėl kurių galime susitarti reikia ir jos tikrai neverta atidėlioti rudeniui“ , – pridūrė ji.
