„Kodėl ši tyrimo komisija buvo sudaryta Seime? Ko ji siekia? Kodėl būtent šiuo laiku? Kodėl joje dominuoja konservatorių partijos nariai? Visa tai yra politinis procesas. Labiau politinis negu bet koks kitoks“, – antradienį „Žinių radijuje“ teigė A. Skaisgirytė.
„Žiūrim į tai kaip į priešrinkiminio proceso dalį“, – Prezidentūros poziciją dėstė ji.
Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinant Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką įvedant ribojamąsias priemones Aliaksandro Lukašenkos režimui, A. Skaisgirytė sako, kad šalies vadovo pozicija šiuo klausimu buvo nuosekli.
„Prezidentas ne kartą yra aiškiai pasakęs, kad jis pasisako už sektorines sankcijas Baltarusijai. Nuo pat 2021 m., kai jos buvo rimtai pradėtos svarstyti. Pats dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiuose, kur būdavo pasveikinamos tos sankcijos ir jų įvedimas“, – kalbėjo ji.
Praėjusią savaitę komisijai liudijęs užsienio reikalų viceministras Jonas Survila nurodė, kad Prezidentūra 2021 m. darė spaudimą sankcijų įvedimo klausimu ir siekė jas švelninti. Savo ruožtu A. Skaisgirytė tikina, kad Daukanto aikštė tik siekė išsiaiškinti potencialią sankcijų žalą šalies ekonomikai.
„Prezidentūra tuo metu siekė išsiaiškinti potencialią žalą Lietuvos ekonomikai. Įvedamos sankcijos Baltarusijos režimui, norime kad nuo jų kentėtų tas režimas, bet jau tada buvo aišku, kad nuo to nukentės ir Lietuvos transporto sektorius“, – sakė prezidento patarėja.
Visgi, A. Skaisgirytė patvirtino ir pati gavusi kvietimą liudyti komisijai ir patikino būtinai tą padarysianti.
Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 dienos.
Sako, kad jei E. Bajarūnas kreipsis į teismą, reikėtų palaukti teisinio išrišimo
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja teigia, kad, jei ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas kreipsis į teismą dėl jam nepalankaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, reikės palaukti kol pasibaigs teisminis procesas ir tik tada imtis konkrečių žingsnių dėl diplomato likimo.
Antradienį planuojamas užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūno, kurio funkcijos yra laikinai sustabdytos, susitikimas. Jo metu turėtų būti aptarti diplomato ateities planai.
Kaip antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento G. Nausėdos patarėja A. Skaisgirytė tvirtino, kad šalies vadovas lauks šio susitikimo rezultatų, tačiau kartu pažymėjo, kad, jei ambasadorius skųs VTEK sprendimų, kuriuo konstatuotas jo padarytas įstatymo pažeidimas, reikės palaukti teisminio proceso pabaigos.
„Ponas Bajarūnas yra pasakęs, kad kreipsis į teismą dėl VTEK išvados. Kadangi tokia situacija, kol jis gali į teismą kreiptis, o tai yra iki vasario pabaigos, nėra tas procesas visiškai užbaigtas ir reikėtų palaukti teisinio išrišimo“, –„Žinių radijui“ dėstė A. Skaisgirytė.
„Manau, kad prezidentas lauks ministro ir ambasadoriaus susitikimo rezultato. Nežinau, koks tas rezultatas gali būti. Matysime. Bet pasikartosiu – jei ponas Bajarūnas kreipsis į teismą, tada turėsime jau visai kito pobūdžio procesą, tai bus teisminis procesas. Ir tada šitoje šviesoje turėsime palaukti, kol tas teisminis procesas pasibaigs. Tik tada galima bus imtis kažkokių konkrečių žingsnių“, – tęsė prezidento patarėja.
Ji, paklausta apie prezidento ir G. Landsbergio praėjusios savaitės susitikimą, jį vadino žingsniu į priekį, ieškant kandidatūrų į atsilaisvinusias ambasadorių pozicijas. A. Skaisgirytė vylėsi, kad artimiausiu metu užsienio reikalų ministras vėl susitiks su G. Nausėda.
„Praeitą savaitę ministras Landsbergis atėjo pas prezidentą ir diskutavo dėl šių metų ambasadorių rotacijos – yra nemažai pozicijų, kurios yra keičiamos. Manau, kad buvo žengtas žingsnis į priekį, suartinant tuos matymus ir žinoma, kad artimiausiu metu ministras dar sykį galėtų apsilankyti pas prezidentą tam, kad galėtų galutinai suderinti tas pavardes, kurios jų diskusijoje buvo minimos“, – komentavo prezidento patarėja.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė „Žinių radijui“ anksčiau teigė, kad šalies vadovas, išreikšdamas pasitikėjimą užsienio reikalų ministru, pasiuntė aiškų signalą Lietuvos diplomatijos vadovui. Todėl, pasak jos, Prezidentūra laukė ministro iniciatyvos susitikti su G. Nausėda.
Skaisgirytė apie konservatorių keliamą klausimą dėl atstovavimo EVT: valdantieji vėl pasirinko konfrontacinį kelią
Konservatoriams vėl keliant Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimą, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė pabrėžia, jog šalies vadovo pozicija šiuo klausimu per pastaruosius trejus metus nepasikeitė. Pasak jos, tokiu ėjimu konservatoriai vėl demonstruoja savo nusiteikimą konfrontuoti su Prezidentūra – ką, anot jos, darė nuo pat kadencijos pradžios.
„Kai EVT svarstomi klausimai įvairiose srityse, vis tiek tai yra Europos klausimai – išeiname iš nacionalinių rėmų ir pereiname į europinius, užsienio rėmus. ES politika yra užsienio politika. (...) Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad užsienio politiką formuoja prezidentas ir įgyvendina ją kartu su Vyriausybe. Tai prezidentas taip pat norėjo tą politiką įgyvendinti kartu su Vyriausybe, bet Vyriausybė pasirinko konfrontacinį kelią“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.
„Jei kam nors tai neaišku, jie gali kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo. (...) Visgi, matyt, tie, kurie kalba apie kreipimąsi į KT, nėra tikri, kad jų nuomonė būtų patvirtinta ir vengia dėl to kreiptis. Tai, kol kas, turbūt, gyvensime kaip gyvename – vyks politinis procesas, o prezidentas toliau važinės į Europos Vadovų Tarybas“, – pridūrė vyriausioji patarėja.
Pasak A. Skaisgirytės, esminė nesutarimų užsienio politikos klausimais tarp šalies vadovo ir konservatorių priežastis yra pastarųjų nusiteikimas konfrontuoti su Prezidentūra nuo pat kadencijos pradžios.
„Šita Vyriausybė nuo pat pradžios ėjo su prezidentu konfrontaciniu keliu. Kiekviename klausime norėta konfrontuoti – bent jau tuose, kurie yra šiek tiek sudėtingesni. Nežinau, ar tai geriausias kelias sugyventi su prezidentu – turbūt, kad ne“, – teigė šalies vadovo patarėja.
Ji taip pat svarstė, jog konservatorių dauguma prie Lietuvos atstovavimo EVT klausimo grįžta mėgindami tuo uždengti kitas nesprendžiamas problemas.
„Atrodo, kad jau buvome tai išsiaiškinę. Todėl gana keista, kad po trejų metų šitas klausimas vėl metamas į viešąją erdvę kaip diskusinis. Tas kelia tam tikrų minčių – kodėl dabar, kodėl tokiu metu. Kai pradedi galvoti, kodėl – galbūt šituo norima kažkokias rimtesnes problemas pridengti šia pseudoproblema. Galbūt kažkas ne taip gerai su žemdirbiais, su mokytojais ar yra socialinių problemų, kurios nesprendžiamos taip, kaip turėtų būti sprendžiamos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Sureagavo į R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasipiktinimą dėl S. Šatūno
A. Skaisgirytė taip pat sureagavo į Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pasipiktinimą, kad Prezidentūra į pastarąjį EVT posėdį nepakvietė užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno.
„Ataskaitas iš EVT rašo Lietuvos nuolatinės atstovybė Briuselyje. Tie žmonės, kurie ten yra. Jie visada parašo atskaitą, kuri yra riboto naudojimo informacija, tačiau ji prieinama ir Seimo nariams – tuo labiau ERK nariams“, – sakė patarėja, pažymėdama, kad šią atskaitą gali pristatyti bet kuris Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas.
Be to, akcentavo ji, viceministras S. Šatūnas nebuvo pakviestas į EVT posėdį, nes jame buvo aptariami ne jo lygio klausimai.
„Ne jo lygio klausimas buvo diskutuojamas EVT“, – pažymėjo A. Skaisgirytė, pridurdama, kad diskusijas sukėlusiame Prezidentūros sprendime nebuvo asmeniškumų.
„Tiesiog nematyta reikalo dar vieną narį imti į delegaciją“, – apibendrino patarėja.
Kaip Eltai savaitgalį teigė ERK pirmininkė, Prezidentūrai sulaužius visus reglamentus ir į EVT išlydėjus prezidentą Gitaną Nausėdą be užsienio reikalų viceministro, lieka neaišku, kaip parlamentarams bus pateikta ataskaita.
„Tai sunkus klausimas. Vadovaujantis konstituciniu aktu dėl ES klausimų koordinavimo bei Seimo statutu, Prezidentūra nėra numatyta kaip institucija, kurios poziciją mes patvirtiname. Ji nėra numatyta ir kaip institucija, kuri gali duoti ataskaitą“, – Eltai sakė konservatoriams priklausanti politikė.
Todėl, akcentavo ERK pirmininkė, dėl keistų prezidento sprendimų Seimo nariai yra prieš savo valią stumiami už reglamentais bei įstatymais grįstos tvarkos.
„Būtent dėl to situacija ir yra nemaloni. Mes stumiami į antikonstitucinį, antistatutinį veikimą. Todėl trečiadienį komitete padiskutuosime, kaip galime iš šios situacijos išeiti“, – sakė politikė, dar kartą pažymėdama, kad sveiku protu sunku suprasti, kodėl prezidentas į EVT nusprendė išvykti į delegaciją nepakvietęs užsienio reikalų viceministro.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo šio Seimo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.
