„Prezidentas praeitą savaitę teigė, kad jis pasitiki ministru. Čia yra pasiųsta labai stipri žinutė ministrui. Jeigu jis suprastų tą žinutę, tai, iš tikrųjų, imtų telefoną, iš karto skambintų ir pareikštų norą susitikti su prezidentu“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Laukiame diskusijos dėl pavardžių ir tų diplomatų, kurie turėtų rotuotis. Tikimės, sulauksime to atsako ir, galų gale, ta rotacija bus sudėliota“, – vylėsi patarėja.
Ji pakartojo, kad Daukanto aikštės rūmai pateikė Užsienio reikalų ministerijai (URM) pastabas dėl 2024 m. ambasadorių rotacijos dar sausio 11 d. – A. Skaisgirytės teigimu, ministerijai pasiūlytos galimos kandidatų į Lenkijos ambasadorius pavardės. Visgi, pažymėjo patarėja, atsako iš URM nėra.
„Jie gavo pavardes, kurias mes matytume kaip kandidatų pavardes“, – nurodė ji.
„Reikėtų, vis dėlto, suvienodinti tuos sakymus – tikrai atrodo juokingai, turbūt, ir viešojoje erdvėje, kai mes taip ginčijamės. Reikėtų susėsti ir pasikalbėti“, – sakė A. Skaisgirytė, referuodama į URM pareiškimus, esą ministerija nėra gavusi argumentuotos Prezidentūros pozicijos.
Tęsiantis Prezidentūros ir URM konfliktui pasigirdo nuomonių, kad sutarimo su šalies vadovu galėtų ieškoti premjerė Ingrida Šimonytė. G. Nausėdos patarėjos teigimu, tai galimas kelias, tačiau, anot jos, kompromiso turėtų ieškoti URM vadovas.
„Žinoma, galima ir su premjere kalbėtis. Tačiau ministras, pirmiausiai, yra atsakingas už tai, kokius diplomatinius atstovus siūlo. Vis tiek tikimės, kad pavyks su juo pasikalbėti ir susitarti. Prezidentas yra atviras ministro siūlymams ir jo norui pasikalbėti – jeigu toks noras iš ministro pusės yra“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Jeigu nesikalbama arba kalbamasi tik per spaudą – tai nėra kalbėjimasis“, – pridūrė ji.
Tikisi, kad URM tyrimas dėl paviešintų ambasadorių pavardžių bus objektyvus
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį G. Landsbergis pranešė, jog jo vadovaujama ministerija, Valstybės saugumo departamento (VSD) pavedimu, atlieka tyrimą dėl viešojoje erdvėje paviešintų ambasadorių pavardžių.
Į viešąją erdvę iškilus trintims tarp Prezidentūros ir URM dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, spaudoje pasirodė informacija apie galimas kandidatūras į šį postą – įvardintos diplomatų Giedriaus Puodžiūno bei Laimono Tallat-Kelpšos pavardės. Vėliau šalies vadovas G. Nausėda nurodė dar porą diplomatų, kurie, pasak jo, dalyvavo atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Varšuvoje – tai, anot prezidento, diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas.
A. Skaisgirytė, komentuodama URM atliekamą tyrimą, išreiškė viltį, kad patikrinimas bus atliktas objektyviai.
„Tai ministerijos tyrimas. Lai ištiria – tikrai ištirti visada yra gerai. Čia neturime jokios nuomonės, kaip turėtų baigtis tyrimas. Tikimės, kad jis bus objektyvus“, – įvertino prezidento patarėja.
Sureagavo į URK pirmininko kritiką: Ž. Pavilionis viršijo savo įgaliojimus
Pirmadienį uždarame posėdyje ambasadorių skyrimo klausimą bandė spręsti ir Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK). Visgi, susitikime Prezidentūros atstovai nebuvo pakviesti. Komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, poreikio susitikti su prezidento vyriausiąja patarėja nėra, nes ši, jo teigimu, „akivaizdžiai nedirba savo darbo“.
A. Skaisgirytė pripažino – tokia URK pozicija neprisideda prie ambasadorių skyrimo klausimo sprendimo, o Ž. Pavilionis savo pareiškimais viršijo įgaliojimus.
„Gaunasi gana vienpusiškas klausimo sprendimas – tą visi suprantame. Na, o Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, vertindamas prezidento patarėjų darbą, matyt, viršijo savo įgaliojimus – nes tikrai ne jo kompetencijoje vertinti“, – nurodė šalies vadovo patarėja.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
Šimonytė: negali visos institucijos tapti prezidentūros požiūrio įkaitėmis
Premjerė Ingrida Šimonytė apgailestauja, kad diskusija dėl ambasadoriaus Lenkijoje užsitęsė tiek, kad ją spręsti prireikė inicijuojant įstatyminius pataisas, aiškiau apibrėžiančias diplomatų skyrimo procedūrą.
„Gaila, kad ta diskusija užsitęsė tiek, kad reikia kažkokias eksplikacijas rašyti į įstatymus, bet jeigu kitaip to klausimo nepavyks išspręsti, o aš vis dar noriu tikėti, kad pavyks jį kitaip išspręsti, tai tuomet, matyt, būtų geriau, kad viskas būtų parašyta ant popieriaus. Ir tada niekas nebegalėtų nieko interpretuoti“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
Anot premjerės, labai svarbu, kad šioje situacijoje kitos institucijos netaptų Prezidentūros požiūrio įkaitėmis.
„Aš suprantu, kad prezidento žodis čia irgi yra svarbus, nes jis taip pat tą sprendimą priima, jis taip pat yra šito sprendimo dalis, bet negali visos kitos institucijos būti vienos institucijos požiūrio, dar gi neišsakant argumentų, įkaitėmis. Jeigu yra skaidri procedūra, tai, man atrodo, ta skaidri procedūra tikrai turėtų atvesti prie rezultato“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytės nuomone, Konstitucija gan aiškiai nurodo, kad ambasadorių teikimas yra Vyriausybės atsakomybė. Visgi, pasak jos, nemaža dalis ambasadorių skyrimo proceso vyksta konfidencialiai, todėl kai kuriuos diplomatų nepaskyrimus yra sunku paaiškinti.
„Iki galutinių pakeitimų daug to proceso vyksta tokiu konfidencialumo principu. Tai, aišku, suteikia ir terpę sprendimams, kuriuos yra sunku paaiškinti. Nes argumentų, kuo buvo netinkami profesionalūs diplomatai, kurie buvo atrinkti pagal Užsienio reikalų ministerijos procedūrą, tiesą sakant, per visą šitą procesą išgirsti taip ir nepavyko“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Nausėda sako, kad jos santykiai su G. Landsbergiu yra normalūs: suprantame savo atsakomybę prieš šalį
Į užsitęsusius ginčus dėl ambasadorių paskyrimo su valdančiaisiais įsivėlęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo santykiai su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu yra normalūs.
„Normalūs tie santykiai. Kartais jūs darote visokias išvadas“, – antradienį žurnalistams teigė prezidentas, pridurdamas, kad neseniai su G. Landsbergiu turėjo progą pakalbėti.
„Jis lankėsi Valstybės gynimo taryboje. Po jos šiek tiek pakalbėjome. Jeigu bus poreikis – susitiksime. Telefonu pasikalbėsime. Nedarykite išvadų iš politinių įvykių“, – teigė prezidentas.
„Mes tikrai suprantame – tikiuosi, kad galiu kalbėti už abu – savo atsakomybę prieš šalį“, – pridūrė jis.
Visgi, tęsė šalies vadovas, nusileisti ginče dėl ambasadorių paskyrimo jis nėra pasiruošęs.
„Politinis procesas nėra kada žmogus su antspaudu sėdi prie stalo ir deda antspaudą ant bet ko, ką jam pakiša. Aš toks tikrai nebūsiu. Jei norima notarą surasti, notarų Vilniuje yra ne vienas“, – apibendrino G. Nausėda.
