„Sakykime, darbuotojams, kurie yra motyvuoti, kurie jaučiasi savo projektų arba produktų savininkais, kurie yra patenkinti atlyginimu, ir yra tinkamai atlyginami už savo pastangas, skubinti sugrįžti į savo darbus nereikia. Jie patys noriai grįžta į darbą, ir netempia motinystės atostogose tų dosnių trejų metų, kokias sąlygas sukuria mūsų sistema“, – interviu „Info TV“ laidai „Info diena“ sakė I. Genytė-Pikčienė.
Jos nuomone, pirmiausia, viešajame sektoriuje reikėtų atliepti tokius dalykus, ar tikrai yra tinkama sistema darbuotojams, ar tikrai jie yra įtraukiami, motyvuojami ir tinkamai apmokami, ir tik vėliau ieškoti papildomų būdų, kaip juos skatinti. Tai reiškia riboti darbo laiką.
„Dabar nėra išspręstos pirminės problemos, ir jos bandomos maskuoti tokiomis iniciatyvomis, kurios net verčia paklausti, ar tikrai nepakanka viešajame sektoriuje darbų, kad būtų galima imti laisvas dienas kas savaitę, ir nedirbti.
„Tokiu atveju galbūt apskritai reikėtų mažinti darbuotojų skaičių“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ragina rūpintis ne darbuotojų atostogomis
Ekonomistės nuomone, Lietuvos demografijos nereikėtų gelbėti atostogomis.
„Ji gerės tik tokiu atveju, kai tėvai bus finansiškai užtikrinti, ir galės, turėdami tinkamus darbus, kuriems jiems tinkamai atlyginama, išlaikyti savo vaikus, ir bus drąsūs savo finansinėmis perspektyvomis paleisti tuos naujus Lietuvos gyventojus į pasaulį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Todėl, anot laidos pašnekovės, neturėtų būti rūpinamasi darbuotojų laisvalaikiu, o turėtų būti rūpinamasi jų galimybe užsidirbti. Dar daugiau, ekonomistės manymu, privačiame sektoriuje tokių pasiūlymų tikrai neturėtų būti.
„Privačiame sektoriuje kuo mažiau būtų tokių reguliavimų, tuo būtų geriau. Nes yra daug įmonių, kur pakankamai lanksčiai žiūrima į darbo laiką. Kur darbuotojas, atlikęs savo visus planus, gali pasiimti laisvadienių, arba dirbti gerokai mažiau, kur nėra skaičiuojamos valandos, ir atitinkamai stebimi rezultatai, o ne darbo laikas. Tad lankstumas yra labai svarbus, ir šiuo atveju kažkokio iš viršaus nuleisto reguliavimo nereikėtų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Nemato papildomo lengvatų poreikio
Ekonomistė spėja, kad, priėmus tokį reguliavimą, darbuotojai, kurie turėtų papildomą laisvą dieną, nedirbtų.
„O už juos dirbtų tie, kurie neturi mažamečių vaikų, ir tą krūvį tektų dalintis“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Jos akimis, šie pasiūlymai yra perkekliniai, ypač atliepiant poreikį paskatinti grįžti iš motinystės arba tėvystės atostogų.
„Nes vis tik Lietuvoje ir taip turime palankias sąlygas auginti mažamečius vaikus. Nė vienoje kitoje šalyje tokio ilgo motinystės atostogų laikotarpio nėra“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Skinasi kelią idėja dėl keturių darbo dienų savaitės
Seime skinasi kelią idėja dėl keturių dienų darbo savaitės mažus vaikus auginantiems tėvams. Tačiau kol kas tokia tvarka siūloma tik viešojo sektoriaus darbuotojams, verslas teigia nepritariantis trumpesnei darbo savaitei, rašė BNS.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį iš esmės pritarė, kad valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, būtų galima dirbti keturias dienas, arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį.
Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų. Jeigu jie į darbo rinką grįš anksčiau negu po dvejų metų, jie turėtų atsisakyti vaiko priežiūros išmokos.
Tokią Darbo kodekso pataisą Seimui pateikė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir grupė liberalų frakcijos narių. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, keturių dienų darbo savaitė visų pirma siūloma viešajame sektoriuje, nes ir vaiko priežiūros išmokos, ir įstaigų darbo užmokesčio fondas formuojamas iš tų pačių valstybės lėšų. Tuo metu privačiame sektoriuje tokia tvarka, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, kol nėra kompensacijų, gultų ant darbdavio pečių. „Tokią tvarką gali taikyti įmonės, jeigu finansiškai tai gali daryti“, – komiteto posėdyje sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ siūlė keturių dienų darbo savaitę taikyti ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas dėl to nebalsavo, paliko spręsti Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
Dalis Seimo narių siūlė kol kas neapkrauti verslo papildoma finansine našta. Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė, kad verslas nepritaria keturių dienų darbo savaitei.
„Tai būtų didelė našta darbdaviams, ypač dabar, kai turime daug problemų su ekonominiais dalykais tiek Lietuvos viduje, tiek ir už jos ribų“, – komitete kalbėjo jis.
Socialinių reikalų ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad Trišalėje taryboje nebuvo svarstomas klausimas dėl keturių dienų darbo savaitės privačiame sektoriuje. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad ministerijoje jau išbandoma keturių dienų darbo savaitė.
„Efektyvumas, matome, nelabai sumažėjęs“, – posėdyje teigė jis. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, pernai 7-8 proc. vaikų susilaukusių tėvų nutarė imti vaiko priežiūros atostogas vienerius metus, o 92-93 proc. – dvejus metus.
Dabar, kol vaikui sukaks treji metai, jį prižiūrinčiam vienam iš tėvų darbdavys darbo vietą turi išsaugoti, ji negali būti panaikinama. Šiuo metu iki dvejų metų vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo, jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus – pirmaisiais metais ji siekia 70 proc., antraisiais – 40 proc. atlyginimo.
Žmogaus teisių komitetas taip pat yra pritaręs grupės Seimo narių siūlymui keturių dienų darbo savaitę taikyti ir viešajame, ir privačiame sektoriuje. Toliau šį klausimą svarstys ir išvadą teiks Seimui Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
