Apsvarsčiusi institucijų pasiūlymus, kuriais siekiama mažinti rizikas, susijusias su išaugusiais tranzito per Lietuvą ir Baltarusijos srautais, kaimyninės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla bei sankcionuotų prekių ir kontrabandos gabenimo kontrole, NSK taip pat ragina Ministrų kabinetą apsispręsti dėl keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo Kenos geležinkelio PKP ribojimų. Taip pat siūloma palaipsniui mažinti išduodamų leidimų skaičių reguliarų keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams.
„Pastaruoju metu Baltarusijos piliečių srautas visuose prie sienos su Baltarusijos kelių PKP išaugo apie 50 proc. Išaugus transporto, prekių ir asmenų srautams, būtinas šių srautų valdymo proceso optimizavimas, techninių priemonių koncentracija, dar detalesnė asmenų, transporto priemonių ir prekių patikra. Be to, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos prieš Lietuvą kontekste, režimams įvairiausiais būdais bandant apeiti sankcijas bei didėjant eismo įvykių pasienyje grėsmei, tokia įvykių dinamika kelia papildomas rizikas. Dėl šių priežasčių teikiame Vyriausybei siūlymus dėl sienos kontrolės su Baltarusija efektyvinimo“, – išplatintame pranešime cituojamas Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
NKVC duomenimis, 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija, kelių PKP asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų (25,5 proc. daugiau nei 2022 m.). 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai. Lietuvos piliečiai kirto sieną 684 tūkst. kartų. Tai 13,4 proc. mažiau nei 2022 m. Lietuvos piliečių srautas visuose kelių PKP, esančiuose prie sienos su Baltarusija krito apie 13,4 proc., o unikalių asmenų skaičius siekė beveik 62 tūkst. ir sumažėjo 17,5 proc. Suaugę Lietuvos piliečiai sieną kirto vidutiniškai 11 kartų per metus. Daugiausia Lietuvos piliečių vyko per Šalčininkų ir Lavoriškių kelių PKP.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio laikinai uždaryti dar du – Šumsko ir Tverečiaus – PKP su Baltarusija.
Šiuo metu Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas pasienio kontrolės punktas, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – keturi.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vasaros pabaigoje yra užsiminusi apie svarstymus dėl Lavoriškių ir Raigardo PKP uždarymo, tačiau jie, anot politikės, tuo metu nebuvo formalūs.
VSAT: uždarius Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, ten dirbančios pasieniečių pajėgos būtų perskirstytos
Uždarius Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus (PKP), juose dirbančios pasieniečių pajėgos būtų perskirstytos, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Giedrius Mišutis. Pasak jo, šiuo metu susiduriama su pasieniečių trūkumu, todėl dalis pareigūnų būtų paskirti saugoti pasienį su Baltarusija, o kiti – veikiančius PKP.
„Dėl geopolitinės situacijos ir dėl Baltarusijos atakų pasieniečių skaičius turi būti didinamas ir tai yra numatyta. Tai visos tos pajėgos būtų labai efektyviai panaudotos“, – Eltai teigė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
„Kituose pasienio kontrolės punktuose padidėjus srautams, ten irgi daugiau žmonių reikės“, – taip pat pažymėjo jis.
VSAT atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad net uždarius Lavoriškių ir Raigardo PKP reikės skirti dėmesį jų apsaugai.
„Kaip ir uždarius Tverečių ir Šumską, bus stebima, kad bent jau pirmosiomis dienomis nebūtų kažkokių neteisėtų bandymų kirsti. Tam bus naudojamos techninės priemonės ir skiriamas didesnis personalo dėmesys“, – teigė jis.
G. Mišučio duomenimis, Lavoriškių ir Raigardo pasienio užkardose iš viso dirba maždaug po 100 pasieniečių.
