Politikas atkreipia dėmesį, kad mūsų paaugliai visoje Europos Sąjungoje yra bene nelaimingiausi tiek savo socialiniais ryšiais, tiek tuo, kad nejaučia bendruomeniškumo, patiria patyčias.
„Tyrimai rodo, kad net 70 proc. Lietuvos vaikų yra patyrę patyčias. Net trečdalis paauglių yra nors kartą pagalvoję apie savižudybę“, - iniciatyvos „idėja Lietuvai“ videokonferencijoje vardijo L. Kasčiūnas.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad su panašiomis problemomis prieš du dešimtmečius susidūrė ir Islandija, kur tiek rūkymo, tiek alkoholio vartojimo rodikliai buvo labai dideli. Tačiau ten 1997 metais Vyriausybė sugalvojo vadinamąją Nacionalinę užimtumo programą, kurios pagrindas buvo futbolas.
„Islandijos Vyriausybė investavo į aikštes tam, kad vaikams tai būtų traukos centrai, kad jie galėtų judėti, burtis į bendruomenes, kad vietoj to, kad užsiiminėtų žalingais dalykais, galėtų būti bendruomenėje“, - sakė L. Kasčiūnas.
Pasak parlamentaro, islandai per penkiolika metų pastatė 180 naujų aikštelių, parengė naujų vakarietiškai mąstančių trenerių.
„Rezultatai per 15 metų yra tokie, kad dabar kasmet gimsta 4000 islandų, o apie 2000 jų eina į futbolą. Jeigu kažkada 42 proc. islandų jaunuolių vartojo alkoholį, tai dabar tas skaičius yra kritęs iki 5 proc. Rūkė 23 proc. paauglių, dabar tik 3 proc. Tie pagerėjimai leido sutaupyti lėšų sveikatos apsaugai. Prieš dvejus metus Islandijos, kur gyvena 300 tūkst. gyventojų, futbolo rinktinė ne tik kad pateko pirmą kartą į Europos futbolo čempionatą, bet ten iškrito tik ketvirtfinalyje, netgi įveikė Anglijos rinktinę“, - vardijo L. Kasčiūnas.
Politikas siūlo mokytis iš islandų ir investuoti į bent 200 mokyklų stadionų, kur būtų galima žaisti futbolą ištisus metus
„Situacija dabar yra tokia, kad Vilniaus mieste yra tik 10 normalių stadionų, kur vaikai gali žaisti futbolą, o prie mokyklų yra bent 65 stadionai”, - sakė L. Kasčiūnas.
Politikas atkreipė dėmesį ir į trenerių trūkumo problemą. „Islandijoje yra 800 licencijuotų trenerių, dabar Lietuvoje yra 400 tokių trenerių, nors mes esame 10 kartų didesni už Islandiją gyventojų skaičiumi“, - sakė L. Kasčiūnas.
Jis skaičiavo, kad padarius reikiamas investicijas per kelis metus būtų galima į futbolą pritraukti bent 15 tūkst. jaunų žmonių į futbolą.
„Tai veiktų mūsų jaunosios kartos situaciją gera linkme. O praėjus 10 metų po rimtų investicijų jau galėsime papildyti dar vieną idėją Lietuvai - patekti į Pasaulio futbolo čempionatą“, - sakė L. Kasčiūnas.
Siūlo stiprinti šeimos politiką
Parlamentaras taip pat pristatė jau Seime registruotą idėją diferencijuoti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) pagal auginamų vaikų skaičių.
„Dabar mes žinome, kad yra 15 proc. tarifas. Mūsų siūlyme yra, kad jei šeima augina 2 vaikus, tai jai GPM būtų taikoma tik 10 proc., jeigu tris ir daugiau vaikų būtų taikomas 5 proc. GPM. Mūsų skaičiavimais, vidutiniškai uždirbančiai šeimai, kuri augina du vaikus, daugiau rankose liktų 90 eurų, tris ir daugiau vaikų auginančiai šeimai – apie 130-150 eurų“, - skaičiavo L. Kasčiūnas.
Taip pat parlamentaras pasisako už tai, kad atsirastų vadinamoji „Šeimos korta“, kokia egzistuoja Lenkijoje.
„Ji daugiau skirta daugiavaikėms šeimoms, bet manau, kad šiuo atveju reikia kalbėti apie visas be išimties šeimas, auginančias ir vieną vaiką. Tai yra nuolaidų katalogas, kuriame dalyvauja šeimoms draugiškas verslas, kuris siūlo šeimoms, kurios ateina ir daro kažką kartu, įvairias nuolaidas – vandens parkuose, turizmo centruose, futbolo, krepšinio varžyboms“, - sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tokiu atveju įsijungtų ir savivaldybės bei valstybinės įstaigos, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos geležinkeliai.
„Tai būtų paketas paskatų, kuris rodo, kad valstybė gerbia šeimą, kad ji mato, kad tai yra svarbu, ir mato, kad ta šeima turi daryti daug veiksmų kartu, ir tai kuria bendruomeniškumą, kurio dažnai mums trūksta“, - sakė L. Kasčiūnas.
Siūlo remti lietuvišką kiną
Kaip atsvarą rusiškai propagandai parlamentaras siūlo labiau remti lietuvišką kiną.
„Yra labai geras pasakymas, kad jeigu nekursi savo naratyvo, tai už tave sukurs kažkas kitas, dažniausiai turint mintyje mūsų kaimynystėje esančias nedraugiškas veikėjas. Tai mes turime rimtą bėdą su mūsų Lietuvos kino pramone ta prasme, kad mes turime didžiulį potencialą, tai yra būtent tas instrumentas, per kurį gali kurti naratyvą, pateikti ir savo istorinę atmintį moderniai, ir gali įprasminti visą savo laisvės kovą, (…) bet šitas dalykas deja nevyksta dėl tokių paprastų priežasčių, kaip per maži resursai“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad lietuviškam kinui Lietuva skiria du kartus mažiau negu Latvija ir bene keturis kartus mažiau negu Estija.
Parlamentaras situaciją keisti siūlo remiantis Belgijos ir Prancūzijos pavyzdžiais.
„Ten yra tokia taisyklė – kai tu ateini žiūrėti užsienietišką filmą, tu sumoki 10 proc. didesnį tarifą, kuris eina į Prancūzijos arba Belgijos kino pramonės fondą. Ir iš to fondo finansuojami belgiški arba prancūziški kūriniai“, - pasakojo L. Kasčiūnas.
Jis taip pat paminėjo, kad 2016 metais Lietuvos kino teatruose buvo parodytas 291 filmas, iš jų lietuviškos gamybos buvo 17, bet pagal žiūrimumą jie užėmė beveik 20 procentų.
„Tai rodo, kad lietuviški filmai yra labai žiūrimi, reiškia, rinka tam yra palanki. Tarp TOP 10 praėjusių metų filmų 3-4 buvo lietuviški filmai. Reiškia, potencialas yra“, - sakė L. Kasčiūnas.
Jis paskaičiavo, kad įvedus 10 proc. tarifą užsienietiškiems filmams, kaip yra Belgijoje arba Prancūzijoje, bilietai į juos pabrangtų 40 centų, bet tai atneštų daugiau nei milijoną eurų į kino fondą.
„Tokiu būdu mes žengtume didelį žingsnį priartėdami bent jau prie Latvijos, ir galvodami apie kultūrinio naratyvo kūrimą, galėtume investuoti į tuos projektus, kurie galėtų tą mūsų silpnybę paversti mūsų stiprybe“, - sakė L. Kasčiūnas.