Tokį pasiūlymą Seime svarstomam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski.
Anot jų, dėl nekokybiškai parengto įstatymo nuo šių metų lapkričio iki gruodžio 31 mėn. gyventojai negali pakeisti valios dėl atlyginimo būdo už negrąžintą žemę ir gauti kompensaciją mišku.
„Todėl siūlome pratęsti galimybę pretenduoti jiems į miško sklypą, nes šiuo metu restitucijos procesas nuo lapkričio mėn. iki sausio 1 d. yra sustojęs. Aplinkos ministerija pateikė įstatymo projektą, kuriuo taiso priimtą, bet dar neįsigaliojusį įstatymą, nes privėlė klaidų. Tą iškritusį laiką dėl galimybės pakeisti valią ir pasirinkti lygiavertį miško paskirties sklypą reikia žmonėms kompensuoti, taip pat ištaisyti kitas įstatymo spragas”,– Eltai sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė.
Ji atkreipia dėmesį tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įstatyme nelieka galimybės pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimą taikyti kompensaciją pinigais ir pasirinkti lygiavertį miško paskirties sklypą.
„Tokios nuostatos išbraukimas iš įstatymo nebuvo aptartas ir turi išlikti naujoje įstatymo redakcijoje bei sudaryti vienodas ir lygiavertes galimybes pretendentams“, – sako R. Tamašunienė.
Įstatymo pataisomis ji taip pat siūlo įpareigoti savivaldybių merus iki 2024 m. sausio 1 d. užbaigti visų pradėtų teritorijų planavimą ir patvirtintų sklypų formavimo dokumentus perduoti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) prie Aplinkos ministerijos.
„Šią nuostatą siūlome taikyti teritorijoms, kuriose jau pradėti formuoti perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai ir apie šių teritorijų planavimą buvo viešai paskelbta savivaldybės internetinėje svetainėje“, – Eltai pasiūlymą komentavo R. Tamašunienė.
Anot parlamentarės, pritarus pasiūlymui, gyventojai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises, nebūtų verčiami rinktis piniginės komensacijos, kuri yra vidutiniškai 500 kartų mažesnė negu reali žemės rinkos vertė mieste.
„Atlyginimas pinigais turėtų būti išimtinė priemonė už negrąžintą žemę, kuomet netikslinga formuoti itin mažą miško paskirties žemės sklypą“, – sako R. Tamašunienė.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimas iki šių metų lapkričio 1 d. buvo pratęsęs galimybę savo žemės miestuose neatgavusiems gyventojams kaimo vietovėje gauti lygiavertį miško sklypą.
Spalio mėnesį parlamentarai pritarė po pateikimo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės pateiktoms Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms. Po svarstymo Aplinkos apsaugos komitete į Seimo salę jos turėtų sugrįžti gruodžio 12 d. Dėl naujo reguliavimo Seimas nutarė paprašyti STT antikorupcinio vertinimo.
