Įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką. Taip pat nustatyti pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Be to, siekiama suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, kuriame nacionaliniu mastu būtų reglamentuojamos esminės mokyklos lankymo užtikrinimo nuostatos.
Pakeitimais norima nustatyti, kad priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruos viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Centralizuotą priėmimo į švietimo programas sistemą turėtų sudaryti priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas.
„Šiuo metu priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdomas decentralizuotai ir didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių neautomatizuotu būdu. Todėl pagrindinė sistemos dalis ir funkcijų sritis yra naujos“, – teigiama aiškinamajame rašte dėl įstatymo projektų.
„Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ įsteigimas sudarytų sąlygas įdarbinti specialių įgūdžių reikalaujančių aukštos kompetencijos specialistus informacinių technologijų srityje, kurių samdos neribotų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat nauja viešoji įstaiga leistų generuoti pajamas ir teikti dalį mokamų paslaugų švietimo rinkos dalyviams, galės būti paramos gavėja – veiklai finansuoti iš dalies galės pritraukti ir panaudoti Europos Sąjungos investicinių fondų ir tarptautinį finansavimą bei kitą paramą“, – priduriama rašte.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte dėl įstatymo projektų, šiais mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programas mokosi beveik 345 tūkst. mokinių. Per šių mokslo metų 6,5 mėnesio (nuo rugsėjo pirmos dienos iki kovo 21 dienos) pagal elektroniniuose dienynuose fiksuojamus duomenis, 304 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos.
„Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Yra mokinių, kurie praleido virš 500 nepateisintų pamokų (vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas)“, – priduriama rašte.
Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų, tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų (globėjų, rūpintojų pateisinamų pamokų). Tačiau, pažymima rašte, negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes 2019 m. pakeitus Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, atsisakyta 094/a medicininės pažymos, kuria gydytojai pateisindavo vaikų neatvykimą į mokyklą dėl ligos. Atsisakius išduoti medicininę pažymą, mokinių praleistas pamokas pateisina tėvai mokyklos nustatyta tvarka. Mokyklos taiko skirtingas praleistų pamokų pateisinimo tvarkas.
Švietimo įstatyme nustatyta pareiga mokiniams lankyti mokyklą, o tėvams – užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti apie tai mokyklą.
„Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacija kaip vieną iš opiausių problemų mokykloje įvardina mokinių pamokų praleidimą ir jų tėvų atsakomybės stoką šiuo klausimu“, – pabrėžiama projektų aiškinamajame rašte.
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį opozicijos nariai neleido švietimo, mokslo ir sporto ministrei J. Šiugždinienei pateikti Švietimo įstatymo pakeitimo projektų. Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paprašė pertraukos klausimo svarstyme. Jos narys Kęstutis Mažeika paragino ministrę „priimti sprendimus“ dėl situacijos, į kurią pateko galimai neskaidriai įsisavinusi Kauno miesto savivaldybės tarybos lėšas.
Į tribūną projekto pristatyti atėjusi ministrė J. Šiugždinienė nesuprato, kuo galimas neskaidrus lėšų įsisavinimas jai būnant Kauno miesto tarybos nare yra susijęs su Seimo narės teise pateikti įstatymo pakeitimus.
Tačiau Seimo nariai nusprendė padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
