Pasak jos, visų pirma, ministerija jau seniai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ne vienas sprendimas jau priimtas, darbo grupė dirba prie saugaus mokymosi modelio, dar yra nemažai dokumentų, teisės aktų, kuriuose reikia atnaujinti.

Jurgita Šiugždinienė

„Lėšos skirtos vaikų motyvacijai ir emocinei sveikatai stiprinti, ugdymo praradimams kompensuoti. Antra, tos grupės veikloje dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas, kuris žino apie grupėje nagrinėjamus klausimus, todėl teiginiai, kad nežinoma apie tai, skamba keistokai.

Trečia, Lietuvos savivaldybių asociacijos Vyriausybei pateiktuose siūlymuose ir minimi tie dalykai, prie kurių dirbama. Ketvirta, labai tikiu, kad savivaldybės jau turi konkrečius planus, kad rugsėjį nepasikartotų šių mokslo metų scenarijus. Labai norėtųsi matyti konkrečius darbus, ne tik rekomendacijas ministerijai.

Penkta, Lietuvoje yra 977 mokyklos, kuriose mokosi skirtingi vaikų kiekiai, skirtingai organizuojami srautai, todėl ministerija neparengs visiems tinkamo saugaus mokymosi modelio, kuris visiems idealiai tiktų, kad ir kaip to norėtų.

Šešta, svarbu suprasti, kad yra nacionalinio lygmens klausimai ir yra savivaldos klausimai, kurių visų ministerija neišspręs. Savivaldybės ir turi rūpintis, kad mokyklose vaikams būtų jauku ir patogu, kad būtų pasirūpinta ventiliacija, oro valymu, dezinfekcija. Ne ministerija, o savivaldybės yra daugelio mokyklų savininkės. Tačiau kartais susidaro įspūdis, kad ministerija turėtų pasirūpinti ir perdegusių lempučių pakeitimu“, – tikino ministrė.

„Suprantu, karšta šiomis dienomis, bet pareiškimus reikėtų priimti nesikarščiuojant, o šaltomis galvomis. Suprantu, kad čia daug politikavimo, bet visgi kviečiu dirbti drauge ir kartu rengtis rudeniui ir rengti realius sprendimus, o ne atkartoti visiems žinomas rekomendacijas. Ne rekomendacijos, o realūs veiksmai yra svarbūs. Ir, kaip jau ne kartą sakiau, tikiuosi, kad rugsėjo pirmąja visi mokiniai bus mokyklose. Padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso“, – pažadėjo J. Šiugždinienė.

Primename, kad kad Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas pareiškė, kad apgailestauja, jog iki šiol ministerija neturi konkretaus plano naujiems mokslo metams, nors iki jų liko tik kiek daugiau nei du mėnesiai.

Vyriausybei savivaldybės siūlo, kad visi sprendimai dėl grįžimo mokytis kontaktiniu būdu turėtų būti konkretūs ir tikslūs, suderinti su kitomis ministerijomis, nepaliekantys galimybės juos įvairiai interpretuoti ar leisti spręsti tėvams. Taip pat raginama tobulinti mokinių saugaus grįžimo į mokyklas sąlygas ir testavimo reglamentavimą, aiškiai nurodant, ar mokinių testavimas privalomas, ar tik rekomendacinis.

Savivaldybės siūlo nustatyti tvarką ir dėl darbuotojų, kurie nesiskiepija ir nesitestuoja, bei tų, kurie neina į darbą bijodami užsikrėsti COVID 19 virusu, taip pat – parengti ir nustatyti aiškų algoritmą, kaip elgtis pablogėjus epidemiologinei situacijai šalyje, atskirose savivaldybėse ar atskiroje mokykloje. Taip pat prašoma aiškiai teisiškai reglamentuoti hibridinį ugdymą bei įvardinti, kokiomis sąlygomis esant mokinys gali būti ugdomas šiuo būdu, kad tokia galimybe nebūtų piktnaudžiaujama. Savivaldybių nuomone, hibridinis ugdymas turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai yra medikų pažyma ar NVSC pažyma dėl saviizoliacijos.

Tarp Vyriausybei pateiktų siūlymų – raginimas peržiūrėti mokytojų apmokėjimo tvarką ir numatyti papildomą finansavimą dėl padidėjusio krūvio vykdant hibridinį mokymą, iš anksto pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis – švarinančiais orą įrenginiais, ventiliacija, patalpų dezinfekcija ir kitomis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (57)