„Tikrai labai džiaugiuosi, jog kartu su kitomis parlamentinėmis politinėmis partijomis mums pavyko pasiekti susitarimą. Jis yra labai svarbus. Mes tą matome, ir šiuo metu yra akivaizdūs įrodymai, kad šio susitarimo pasirašymas tikrai yra be galo svarbus visai švietimo sistemai“, – akcentavo politikė.
Anot jos, net ir krizės bei karo sąlygomis, praėjusiais metais nuosekliai augo tiek mokytojų, tiek akademinių darbuotojų darbo užmokestis, didėjo finansavimas mokslui.
„Susitarimas reiškia, kad nesvarbu, kokia yra vyriausybė ar politinė dauguma, tam tikri dalykai ir mūsų švietimo kryptys nesikeičia, finansavimas taip pat turėtų didėti nuosekliai. Tai visai švietimo sistemai suteikia žymiai daugiau stabilumo, suteikia kryptį ir leidžia nuosekliai planuoti švietimo sistemos stiprėjimą“, – pabrėžė J. Šiugždinienė.
Pasak jos, jei Švietimo susitarimas būtų buvęs priimtas anksčiau ir būtų iš karto sutarta dėl nuoseklaus pedagogų darbo užmokesčio didinimo, šiuo metu mokytojų atlyginimas siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
„Mums nereikėtų tokių didelių biudžeto papildomų asignavimų ir mes galėtumėm žymiai daugiau investuoti į kitas švietimo sritis. Tai jau šiandien galėtumėm džiaugtis oriais atlyginimais. Tai svarbu ir aš tikiu, kad šiais ar dar kitais metais tas finansavimas augs“, – pažymėjo švietimo ministrė.
Ministerijos duomenimis, 2022 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarė 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o 2023 m. mokytojų atlyginimų didinimas 13 proc. leis pasiekti 120 procentų šalies VDU.
Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2022-ųjų pavasarį buvo sulaukęs kritikos iš opozicijos. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kritikavo valdančiųjų veiksmus vykdant ugdymo įstaigų tinklo pertvarką ir svarstė apie pasitraukimą iš susitarimo.
J. Šiugždinienės teigimu, dėl to, kad švietimo sritis yra labai plati ir nuolat kinta, atsiranda įvairiausių diskusijų ir požiūrių, kaip ir kokius pokyčius reikėtų įgyvendinti.
„Bet, man atrodo, yra svarbiausia, kad mes sutartumėm dėl pagrindinių krypčių ir pagrindinio tikslo. Tai mums pavyko padaryti. Galbūt ir buvo nepasitenkinimo, galbūt ir bus, bet čia yra natūralus procesas“, – akcentavo ji.
„Lengviausia yra išeiti iš susitarimo. Tai turbūt kaip tik reikėtų ne išeiti, o reikalauti, kad susitarimas būtų vykdomas, jeigu manoma, kad jis yra nevykdomas. Nes jau išėjus iš susitarimo, tu jame ir nedalyvauji, tai turbūt ir reikalauti nelabai gali“, – opozicijos svarstymus pasitraukti iš susitarimo komentavo J. Šiugždinienė.
„Man atrodo, čia yra opozicinėms partijoms suteiktas labai geras įrankis stebėti ir reikalauti, kad pokyčiai vyktų taip, kaip sutarta“, – akcentavo ministrė.
ELTA primena, kad 2021 m. rugsėjo 1-ąją dieną politinių partijų vadovai Seime pasirašė nacionalinį švietimo susitarimą, numatantį švietimo politikos tikslus iki 2030 metų. Kol kas nė viena politinė partija nėra pasitraukusi iš susitarimo.
