Problemos slypi giliau
D. Šakalienės manymu, visos šios problemos ir iššūkiai Europoje yra susijusę ne tik su radikaliais islamistais, esą rimtų trūkumų galima įžvelgti ir Europos migracijos politikoje.
„Iš tiesų, vis dėlto, pripažįstama, kad migracijos politika Europos Sąjungoje turi labai rimtų trūkumų ir dėl to tas naujasis sutarimas dėl migracijos buvo toks reikalingas, ir, kartu, taip sunkiai ėjosi. Tiesiog turi būti naujos realybės pripažinimas, kad geopolitinė situacija yra labai sudėtinga ir, kad mes turime suvaldyti migracijos srautus, kad mes turime nacionalinį saugumą tikrai statyti į pirmą vietą ir, kad, kaistant situacijai ir daugėjant karo židinių Europos, Azijos ir Vidurio Rytų trikampyje, mes, matyt, turėsime ir dar griežtinti migracijos politiką“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, viena vertus, mūsų saugumo tarnybos negali pavežti tam tikro krūvio, kita vertus – atsiranda vis naujų ir vis sunkiau aptinkamų metodų, kaip galima į mūsų valstybes infiltruoti radikalias ir į smurtą linkusias grupes.
„Čia tikrai yra sudėtinga situacija“, – teigė D. Šakalienė.
Spręsti situaciją nėra taip jau paprasta
Kartu su migrantų srautais, didėjanti problema yra ir augantis migrantų nusikalstamumas. Vis dėlto, kartais susidaro įspūdis, kad nusikaltėlių migrantų kilmės šalys netgi yra specialiai nutylimos, kad nekelti bereikalingo visuomenės nepasitenkinimo. Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės, šioje vietoje išryškėja keletas svarbių dalykų.
„Vienas dalykas, iš tikrųjų, viena iš problemų, susijusių su migracijos sėkme arba, kitaip tariant, integracijos iššūkiai – tai yra tai, kad mes, vis dėlto, turėjome ir dar tebeturime daug stereotipų apie žmones iš skirtingų valstybių, kitokių kultūrų, kitokių negu mūsų šalyje yra įprastos religijos. Kada žmonės nesijaučia priimami, kai nėra efektyvių integracijos procedūrų, natūralu, kad izoliacijos, radikalizacijos, smurto, agresijos rizika yra daug didesnė. Iš kitos pusės vertinant situaciją – iš tikrųjų, yra dideli kiekiai žmonių, kurie yra labai skirtingi ir nėra pakankamų resursų, o kartais ir resursų, ir motyvacijos, juos integruoti. Tai sukuria neišvengiamą saugumo problemą“, – teigė D. Šakalienė.
Vis dėlto, anot jos, bendra situacija išlieka dviprasmiška.
„Viena vertus, neminėjimas tautybės asmens, kuris įvykdė nusikaltimą, šiaip visada buvo laikomas gera praktika, kad neformuoti diskriminacinio požiūrio arba raginančio smurtauti požiūrio į konkrečias žmonių grupes, ne dėl jų elgesio, o dėl jų etninės kilmės, tačiau, žiūrint į statistiką, dėl tikrai didelių nesėkmių migrantų integracijos procese, mes turime kai kur tikrai didesnį procentą būtent migrantų, atliekančių tam tikrus nusikaltimus, nes tai yra žmonės, kurie dažniau yra tokiose socialiai rizikingose situacijose, tai yra nuo išsilavinimo iki skurdo, turtinės padėties ir taip toliau. Čia nėra toks lengvas dalykas. Labai gal būtų smagu viską juodai ir baltai nupaišyti, bet čia, iš tiesų, yra ne iki galo išspręstų, vis dar naiviai vertinamų problemų samplaika ir negali taip lengvai pasakyti išmeskime migrantus arba kiekvieną migrantą apkabinkime. Nei taip, nei taip nebus galutinio gero rezultato“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė.
Europiečiams tenka keisti savo gyvenimo įpročius
Tiesa, dėl migracijos kai kam tenka keisti ir įpročius. Štai Skandinavijoje gyventojai pradėjo rakinti duris, ko anksčiau, dažniausiai, net nedarydavo. Dabar šalyje patogiai įsitaisę migrantai viešose vietose elgiasi taip, kaip jiems patinka – užgaulioja aplinkinius, neretai griebiasi net smurto. Pasak D. Šakalienės, tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl švedai buvo vieni iš tų, kurie labai aktyviai norėjo naujo migracijos susitarimo.
„Švedų migracijos ministras kaip tik ir pasakė, kad mes privalome šį susitarimą turėti iki tol, kol vyks sekantys rinkimai, nes mes turime užtikrinti tvarką prie išorinių sienų ir sumažinti srautus. Čia taip švedai sako, tai šioje situacijoje, man atrodo, mes jau irgi matome, kad jiems tampa akivaizdu, kad toks kiekis migrantų, koks buvo priimtas į Švediją – tikrai yra labai didelis. Teko kalbėti su ne vienu Švedijos parlamentaru, kurie sako, kad tikrai yra tam tikrų Stokholmo vietų, kur švedų kalba yra ne tik mažumos kalba, bet ja net visai yra nekalbama. Tai yra didelis iššūkis, nes, ką reiškia integracija? Integracija reiškia tai, kad žmonės įsilieja, gali harmoningai toje šalyje, į kurią įsikraustė, jaustis, susikalbėti tos šalies kalba ir taip toliau. Matome, kad taip nėra“, – aiškino pašnekovė.
Taigi, pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės, visa tai – didelės problemos.
„Dėl to naujame migracijos susitarime yra daug griežtesnių taisyklių tiek dėl sienų kontrolės, tiek dėl priėmimo, tiek dėl išsiuntimo atgal. Tiesiog, mes turime priimti tą realybę, kuri dabar yra tokia, kokia yra“, – teigė D. Šakalienė.
Visą pokalbį rasite LNK portale:
