„Sprendžiant iš viso to, kas dabar vyksta Ukrainoje, panašu į tai, kad Rusijos pajėgos yra praradusios gebėjimą pulti. Tai faktiškai visa logika sakytų, kad, jeigu Putinas toliau nori pasiekti kažkokių laimėjimų, tai jis turėtų kažką kokybiškai arba bent jau kiekybiškai keisti. Vienas iš tokių pakeitimų būtų mobilizacijos paskelbimas. Kodėl jis nepaskelbė, galima tik spėlioti“, – sakė V. Malinionis interviu „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Atsargos pulkininkas įvertino, kad, jeigu Rusijos pajėgos nesugebėjo nuo tada, kai persidislokavo, padaryti kažkokio reikšmingesnio proveržio, tai su kiekviena diena tas jų gebėjimas vis mažėja.
„Supraskime, kad puolančioji pusė visada stengiasi naudoti daugiau resursų, kadangi jiems reikia jų daugiau norint užimti naujas teritorijas. Besiginančiai pusei yra lengviau. Kitas dalykas, ukrainiečiai yra namuose. Jeigu jie iki šiol nesugebėjo, tai jie su tomis pajėgomis jokio proveržio matomai ir nebesugebės padaryti“, – teigė V. Malinionis.
Ekspertas prognozuoja, kad Ukrainoje esanti Rusijos kariuomenė labai artimoje ateityje praras gebėjimą pulti.
„Jai beliks gebėjimas gintis. Laikas yra ukrainiečių sąjungininkas. Kaip žinome, į Ukrainą ateina dideli kiekiai ginkluotės. (…) Vakarų valstybės organizuoja apmokymus, kaip naudotis ginkluote. Ir maždaug po kelių savaičių arba po mėnesio Ukraina galės pereiti į kontrpuolimą. O rusai, atvirkščiai, jie turės pereiti į gynybines operacijas, kadangi reikšmingo puolimo nebegali išvystyti“, – sakė V. Malinionis.
Kodėl nepasinaudojo mobilizacijos įrankiu?
Vakaruose buvo spėliojama, ar gegužės 9-tą, per savo kalbą, V. Putinas nepaskelbs mobilizacijos. Atsargos pulkininkas mano, kad tam gali būti kelios priežastys.
„Gali būti, kad jie vis tiek mobilizuos, neskelbdami didelės mobilizacijos. Kitas dalykas, kad net, jeigu jie mobilizuotų didelį kiekį karių, jie neturi, kuo juos ginkluoti. Neliečiamosios atsargos bazė (tankų arba kitokių ginklų) nėra ypatingai aukštos kokybės. Tarkime, norint išlaikyti šaudmenis, tai yra brangu viską laikyti sandėliuose. Turi prižiūrėti, aprūpinti techniką, tepalus keisti. O mes žinome, kad Rusijoje ta sritis yra ypatingai apleista. Jie matyt įvertino, kad jie negalėtų apginkluoti savo naujų mobilizuotų karių“, – svarstė V. Malinionis.
Pasak jo, dar yra nuomonių, kad, jeigu paskelbi mobilizaciją, tada apginkluoji didelę dalį savo visuomenės, ir ta visuomenė tampa tam tikra rizika.
„Jie gali nukreipt ginklą ir prieš tavo paties režimą. Istoriškai irgi yra taip, kad paprastai po didelių mobilizacijų Rusijoje įvykdavo perversmai“, – sakė V. Malinionis.
Putino laukiantys scenarijai
Atsargos pulkininkas svarsto, kad, jeigu jie nieko nedarys, tai V. Putino laukia labai blogas ir blogas variantai.
„Blogas variantas yra tas, kad užšąla karas. Ukrainiečiai galbūt nepadaro prasiveržimų, ir pereina į žemo intensyvumo konfliktą. Rusijos valdžia izoliuojasi. Putino režimas išsilaiko, ir jie pamažu nugrimzta į Šiaurės Korėjos modelį. Rusijai tai yra blogiausias variantas, Putinui galbūt geresnis.
Geresnis variantas Rusijai, o blogesnis Putinui, būtų režimo perversmas. Arba Putinas savo mirtimi miršta, arba jam kažkas padeda tai padaryti, ir pasikeičia režimas“, – sakė V. Malinionis.
Tačiau, pasak eksperto, visa tai dar priklausys ir nuo to, kas po to režimo ateis į valdžią.
„Jeigu toks kaip Girkinas (buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas Igoris Girkinas – „Delfi“) , tai po nedidelės pertraukos galėtų būti dar blogiau. Nes Girkinas yra kad ir koks niekšas, bet jis yra karininkas, turintis patirtį. Ir dabar jis yra vienas pagrindinių Rusijos režimo kritikų. Jis kritikuoja Rusijos neįgalumą kare.
Jeigu valdžią perimtų daugiau oligarchų dalis, tai oligarchai bandytų daugiau prisitaikyti prie Vakarų, ir norėtų atstatyti bent jau tokį „status quo“, koks buvo iki vasario 24 dienos“, – prognozavo V. Malinionis.
Galbūt paskaičiavo, kad dabar skelbti karo neapsimoka
Lietuvos ambasadorius Rusijoje, šiuo metu esantis Vilniuje konsultacijose, Eitvydas Bajarūnas sako, kad matant vaizdus iš gegužės 9-tos dienos renginių Maskvoje jam net kūnu nueina šiurpas.
„Kadangi yra neseni prisiminimai, ir pernai metų, ir prieš dvejus metus. Vienas dalykas yra stebėti pasiruošimą tam paradui iš išorės, kaip mes dabar visi stebimi, o kitas – būti Maskvoje. Tai yra kelių savaičių įvykis – ir propagandinis, ir fizinis. Netoli mūsų ambasados, (…) nuolat net naktį zujo mašinos, motorai, net negalėdavai normaliai praeiti gatvės. (…) Pusė Maskvos buvo sutraukta“, – pasakojo E. Bajarūnas.
Pasak ambasadoriaus, iš atmosferos būdavo justi militarizmo dvasios skatinimas, pergalės nuolatinis aukštinimas. Jis svarstė, kad prieš šią gegužės 9 dieną visi kalbėjo, kad galbūt Rusija oficialiai paskelbs karą Ukrainai, o tai reikštų ir visuotinę mobilizaciją.
„Žinant Putiną, buvo galima tikėtis dviejų dalykų. Vienas dalykas, kad jam reikia pergalės. Tos pergalės, kuri buvo 1945 metais, jau neužtenka. (…) Buvo galima tikėtis, kad kažkas bus paskelbta. Bet Putinas nebūtų Putinas, jis nuolat mus nustebina“, – kalbėjo E. Bajarūnas.
Kartu ambasadorius pažymėjo, kad, nagrinėjant šį klausimą, svarbu suprasti, kas yra karas ir mobilizacija.
„Karas reiškia, kad Putinas atsisako prieš tai buvusios koncepcijos, kad tai yra ne karas, o specialioji karinė operacija. Mobilizacija reikštų, kad visa šalis pajungiama vienam tikslui. Ekonomika pradeda šlubuoti. Iš psichologinio klimato matome, kad žmonės lyg palaiko, bet žmonės palaiko specialiąją operaciją, kuri nereikalauja aukų, kadangi jie nežino apie aukas. Ji nereikalauja didžiulių resursų. Karas jau yra visai kas kitko“, – aiškino E. Bajarūnas.
Ambasadorius svarstė, kad galbūt V. Putinas paskaičiavo, kad šiuo metu karą skelbti nepalanku.
„Bet atsiminkime, kad 9 diena tai tebuvo politologinis vertinimas. Tai yra dirbtinė data. Gali ir rytoj arba už savaitės paskelbti. Taip, šiuo metu nepaskelbta, bet dar visko galime laukti“, – sakė E. Bajarūnas.
Keičiasi ambicijų mastas?
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo pilnos apimties karas, Kremliaus tikslai Ukrainoje keitėsi. Pasak jo, tarkime gegužės 9 dienos V. Putino kalboje denacifikacija jau skambėjo tik Antro pasaulinio karo kontekste.
„Tai rodo, kad gal ir atsisakoma šitos koncepcijos“, – svarstė E. Bajarūnas.
Diplomato vertinimu, panašiai yra ir su demilitarizacijos tikslu.
„Putino kalba šiandien daugiau kalba apie Donbasą, apie, kad jie savo žemėse kariauja, nors tai yra melas. Tai lyg tai veda prie to, kad koncepcija susiaurėja. (…) Šiam etapui yra koncentravimasis į Donbasą“, – spėjo E. Bajarūnas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galima klausyti čia:
