Specialistus pritraukia motyvuota aplinka
Pagal pasiekimų rezultatus, Vilniaus licėjus – viena geriausių Lietuvos mokyklų. Jos direktorius S. Jurkevičius pasidalijo, kaip pavyksta mokykloje išlaikyti geriausius specialistus.
„Vienas iš tokių kontekstų yra tai, kad mokytojui yra malonu dirbti su motyvuotais mokiniais. Tai, turbūt, vienas iš tokių kertinių momentų, kada atėjęs į mokyklą, į darbą, susiduri su motyvuota aplinka, kuri, iš esmės, yra nusiteikusi mokytis, o ne užsiimti kažkokiomis papildomomis veiklomis“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, mokytojų atlyginimai net ir tokiose mokyklose yra tokie patys.
„Reikėtų pasakyti, kad po skandalingų tų vadinamų etatinio apmokėjimo reformų, mokytojų atlygiai šiek tiek ūgtelėjo ir atsirado didesnės galimybės tam tikrais aspektais turėti daugiau valandų ir užsidirbti šiek tiek didesnį atlygį. Aišku, tas atlygis kyla, didėjant darbo krūviui, savaime suprantama“, – aiškino S. Jurkevičius.
Tai reiškia, kad, kuo daugiau mokytojas turi pamokų – tuo daugiau jis ir uždirba.
Iššūkiai valstybinėms mokykloms
Valstybinės mokyklos konkuruoja su privačiomis mokyklomis, kurios gali mokytojams mokėti didesnius atlyginimus. Anot S. Jurkevičiaus, konkuravimas tikrai yra ir dalis mokyklų bando vilioti mokytojus, tačiau visur yra savi privalumai.
„Tiek valstybinėje, tiek privačioje mokykloje yra saviti privalumai, tai, aš manau, yra žmonių, kurie tiesiog padirbėję privačiose mokyklose nusprendžia grįžti į tas savivaldybės mokyklas. Yra įvairių pasirinkimų, yra įvairių žmonių“, – teigė Vilniaus licėjaus direktorius.
Anot jo, kiek skiriasi atlyginimai privačiose ir valstybinėse mokyklose – įvardinti sunku.
„Čia yra tarsi tokia konfidenciali informacija. Kiekviena privati mokykla turbūt turi savo politiką darbo užmokesčio ir, turbūt, skirtingus reikalavimus kelia. Tai nėra vienareikšmiškai apibrėžiama situacija. Manau, kad dirbti geroje savivaldybės mokykloje tikrai yra pakankamai privalu, turėti gerą terpę ir, manau, kad privati galbūt turi savo kitus privalumus“, – teigė S. Jurkevičius.
Specialistų trūkumas
Mokytojų trūkumas – didelė problema Lietuvos mokyklose. Anot S. Jurkevičiaus, apie tai kalbama jau ne vienerius metus.
„Kiekvienais metais problema darosi vis dramatiškesnė ir kuo toliau, tuo bus dar sudėtingesnė. Daugelis mokyklų jau nebeturi jokio pasirinkimo. Mokyklų vadovai, jeigu jau suranda vieną ar kitą mokytoją, džiaugiasi, kad apskritai kažkas gali dirbti“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, artimiausiu metu situacija negerės.
„Reikėtų pasakyti, kad didžioji dalis valstybės, savivaldybių mokyklų vis dar laikosi ant vyresnės kartos mokytojų, kurių darbinė veikla artėja į pabaigą“, – teigė S. Jurkevičius.
Pasak jo, mokyklos direktoriams atitenka išties sunkus darbas.
„Esame atsidūrę tikrai pakankamai sudėtingoje situacijoje, kada išties pergyveni, jaudiniesi dėl esamos situacijos, kuri nuo tavęs visiškai nepriklauso. Aš manau, kiekvienas direktorius ieško įvairiausių būdų. Man ir pačiam teko keliauti ir į universiteto fakultetus, siuntinėti laiškus, ieškoti būdų, informuoti tėvus, skleisti tą informaciją įvairiausiais kanalais, kokiais tik įmanoma.
Jūs įsivaizduokite: tai nėra juokinga. Kiekvienas direktorius yra suinteresuotas. Jūs įsivaizduokite, ką jūs pasakysite mokiniams, jeigu jūs rugsėjo mėnesį neturėsite vieno ar kito mokytojo“, – teigė pašnekovas.
Neatspausdinti vadovėliai
Mokyklos vis dar neturi ir tam tikrų vadovėlių, kurie jau turėjo būti atspausdinti. Dabar žadama, kad didžioji dalis vadovėlių bus paruošti tik rugsėjo pabaigoje. Švietimo ministras sako, kad mokytojai gali dirbti ir be jų, tačiau su tuo sutinka ne visi.
„Dirbti be vadovėlių – kaip dirbti be tam tikrų įrankių bet kurios specialybės atstovui. Pabandykime pasakyti santechnikui, galų gale, medikui ir taip toliau, kad jis neturėtų tam tikrų įrankių, su kuriais galėtų dirbti. Vadovėlis yra ne tik priemonė mokytojui, bet ir mokiniui, galų gale, ir tėvams susipažinti su tam tikrais aspektais“, – teigė Vilniaus licėjaus direktorius.
Anot jo, tai – didelė problema.
„Aš visą laiką esu realistas. Akivaizdu, kad leidyklos skubėjo, tad galima tam tikrais aspektais teigti, kad tie vadovėliai nebus kokybiški, nes, norint parengti kokybišką produktą, reikia tam tikrų jėgų, susikaupimo, darbo ir ilgalaikio konteksto. Tai bus galbūt tokios kažkokios priemonės, už kurių būtų galima kabintis, o, kalbant apie atnaujintą ugdymo turinį, reikėtų pasakyti, kad kai kurių programų turinys atsinaujino 70-50 procentų.
Iš esmės, mokytojai patenka į tokią pakankamai neapibrėžtą erdvę, kurioje reikės bandyti ieškoti būdų, kaip išgyventi, kaip įtraukti mokinius ir taip toliau. Čia yra tikrai labai rimta problema šiuo metu“, – teigė S. Jurkevičius.
Visą LNK reportažą galite žiūrėti čia:
