Pirmadienį ant kalno triūsė darbininkai ir statybinė technika, teritorija aptverta „Stop“ juosta. Savo ruožtu praeiviai ir turistai tik trūkčioja pečiais – lankytinas objektas nė kiek nespindi didybe.

Dar sekmadienį Gedimino kalno pietrytiniame šlaite užfiksuotos purvo nuoplovos, ketvirtadienį nuslinko paviršinė nuošliauža, trečiadienį ant pagrindinio tako nutekėjo grunto nuoplova.

Vieną pusę tvarko, kita byra: įspėja praeivius

„Prasidėjus liūčių sezonui, kaip ir prognozuota, smarkiai padidėjo nuošliaužų rizika. Realiai, juda pietrytinis šlaitas, kuris dabar ir kelia daugiausiai susirūpinimo“, – DELFI pripažino Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Anot jo, įtaką dabartinei kalno būklei, visų pirma, padarė gausus lietus. Tiesa, jis patikslino, kad situacija nėra susidariusi šiemet, o formavosi per keliolika kalno nepriežiūros metų.

„Nuoplovos realios grėsmės nekelia, tačiau stambesnė nuošliauža gali kelti pavojų praeiviams. Būtent todėl buvo imtasi atsargumo priemonių ir atitvertas pėsčiųjų takas, dalis gatvės pietinio šlaito papėdėje“, – sakė jis.

Anot V. Bachmetjevo, pagrindiniai kalno tvarkymo darbai šiuo metu vyksta šiaurės vakarų šlaite, kuriame nuošliaužų rizikos praktiškai nėra ir situacija išlieka nepakitusi.

„Pietrytiniame šlaite tvarkybos projektas dar tik yra rengiamas, darbus planuojama pradėti kitų metų pavasarį, tad realios įtakos kalno tvarkymo darbams pastarieji įvykiai neturi“, – nurodė pašnekovas, paklaustas, kokią įtaką nuoplovos ir nuošliaužos daro kalno tvarkymo darbams ir ar tai reiškia, kad jie užsitęs.

Viktoras Bachmetjevas ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson

Grunto deformacija – iki 40 m ilgio

Tuo metu Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai dar sekmadienį pranešė, kad iki šiol tęsiamas nuolatinis Gedimino kalno stebėjimas.

„Naktį Gedimino kalno pietrytiniame šlaite buvo užfiksuotos tik purvo nuoplovos, o susiformavusi iki 40 m ilgio ir iki 10 m pločio grunto deformacija nepajudėjo. Purvo nuoplovų padariniai (iki 20 kubinių metrų žemių) buvo operatyviai pašalinti“, – rašoma pranešime spaudai.

Anot muziejaus atstovų, situacija stebima visą parą, pasitelkiant kalno šlaituose ir statiniuose įdiegtą poslinkių ir posvyrių stebėjimo sistemą, užtikrinant fizinę vizualinę kalno šlaitų apžiūrą.

„Nuošliaužų pavojus pietrytiniame šlaite padidėjo dėl didelio kritulių kiekio. Šiaurės vakarų šlaite tęsiami tvarkybos darbai pagal anksčiau patvirtintą tvarkybos projektą“, – teigiama pranešime.

Gedimino kalno nuošliauža

Formuojasi plyšiai

Tuo metu trečiadienį pietrytiniame šlaite ant pagrindinio tako nutekėjusi grunto nuoplova didesnių deformacijų nesukėlė. Ji buvo pašalinta, o kartu su medžio šaknimis nutekėjęs gruntas (1,5 m3) sutvarkytas ir išvežtas.

Ketvirtadienio paviršinė nuošliauža buvo stabilizuota nukasant ir paskleidžiant pavojingą žemės masyvo gruntą, išlyginant jį vietoje.

Muziejaus atstovų teigimu, dėl didelio kritulių kiekio panašios situacijos ir toliau yra labai tikėtinos.

„Todėl, likvidavus minėtų šlaito deformacijų padarinius, padėtis ir toliau yra nuolat stebima. Nerimą kelia ir paskutiniu metu nuolatos stebėtoje vietoje, rytinio šlaito zonoje ties pagrindiniu taku, staiga padidėjęs grunto nuosėdis ir jo perimetru susiformavę grunto plyšiai. Šiuo metu čia vykdomi stabilizavimo darbai. Galimas nuošliaužos formavimosi procesas yra nuolatos sekamas, rūpinamasi žmonių saugumu“, – teigiama pranešime spaudai.

Gedimino kalnas spalio pradžioje (Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.)

Rūpinasi artėjančia žiema

Planuojama, kad tolesnės tokio pobūdžio šlaitų deformacijos iki minimalios tikimybės sumažės užbaigus priemonių komplekso įgyvendinimą, kuriuo siekiama tinkamai pasirengti 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui, t. y. apsaugoti Aukštutinės pilies statinių liekanas nuo galimos griūties, sumažinti infiltracinio vandens patekimą į gilesnius kalno sluoksnius, suvaldyti Gedimino kalno pietryčių šlaito nuošliaužą.

Šis priemonių kompleksas turi apsaugoti kalną žiemos ir pavasario periodu, kuris yra labai palankus nuošliaužoms formuotis. Tokios laikinos priemonės artėjant žiemai yra būtinos, norint išlaikyti stabilią kalno būklę, kol bus atlikti daugiau laiko reikalaujantys tvarkybos darbai.

Pasirengimo 2017–2018 m. žiemos ir pavasario sezonui darbai finansuojami iš paskelbus ekstremaliąją padėtį skirtų valstybės rezervo lėšų ir bus užbaigti iki žiemos.