Pasak parlamentarės, reprezentatyvios apklausos rodo, kad bandymai sureguliuoti partnerystės teisinius santykius poliarizuoja ir priešina visuomenę.
„Partnerystės įteisinimui nepritaria didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Dėl to, esant geopolitinėms įtampoms, kai Europoje vyksta karas, kai visuomenė nepasitiki valdžia ir susiduria su ypač sunkia ekonomine situacija, energetikos krize ir siekiant toliau nepriešinti visuomenės grupių tarpusavyje, siūlytina pakeisti Seimo pavasario sesijos darbų programą, atsisakant civilinės sąjungos (partnerystės) teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų“,- sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė A. Širinskienė, ne pirmą kartą siūlanti nesvarstyti šio klausimo.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą Seimo pavasario sesijoje siūlo svarstyti Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetai ir Laisvės frakcija.
Seime svarstomą Civilinės sąjungos įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė papildyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, kurią pateikė Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas.
Komitetui pateiktoje išvadoje jis sako, kad teisinis pripažinimas ne santuokos pagrindu kuriamiems santykiams (tarp skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenų) turėtų ženklų teigiamą poveikį visai teisinei sistemai ir socialinei aplinkai.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadoje pažymima, kad iš oficialiosios konstitucinės doktrinos, ypač suformuluotos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11d. nutarimo, yra akivaizdu, jog konstitucinė šeimos samprata apima ir tokias poras, kurios ne santuokos pagrindu sukūrė nuolatinius ar ilgalaikius santykius, kurie pagal turinį yra šeimos santykiai.
„Atsižvelgiant į konstitucinės šeimos sampratos neutralumą lyties požiūriu, taip pat visiškai akivaizdu, kad konstitucinė šeimos samprata apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų, be kita ko, užsienyje sudarytos santuokos ar registruotos partnerystės pagrindu“,- sakoma Seimo komitetui pateiktoje išvadoje.
Joje taip pat perspėjama, kad tolimesnis įstatymo leidėjo delsimas (neveikimas) teisiškai pripažinti ir apsaugoti ne santuokos pagrindu (inter alia tos pačios lyties porų) sukurtus šeimos santykius gali kelti grėsmę, jog pradės ženkliai augti kreipimųsi į EŽTT skaičius, kuriuos išnagrinėjus, neabejotinai būtų pripažinta, jog Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus.
Pavasario sesijos darbų programos projekte – daugiau kaip 460 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 92, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 23, Seimo nariai (frakcijos) – 254 teisės aktų projektus.
