„Pirmiausia šiuo pasiūlymu siekiama, kad iki iki 2030 m. Europos Sąjungoje oro kokybės standartai būtų labiau priartinti prie naujausių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir nustatytų minimalių normų“, – interviu „Tvariai Lietuvai“ teigė V. Sinkevičius.
„Antra, standartai būtų įgyvendinami praktiškai, o ne popieriuje, taip piliečiai būtų labiau įgalinti. Tai aktualu kiekvienam, nes nukentėję nuo oro taršos Europos Sąjungos piliečiai turės teisę kreiptis į teismą ir siekti gauti žalos atlyginimą. Dėl to žmonės turėtų gauti daugiau informacijos apie oro kokybę jų konkrečioje gyvenamojoje vietoje“, – tęsė jis.
Taip pat, V. Sinkevičiaus teigimu, šia iniciatyva siekiama suteikti institucijoms daugiau galimybių taikyti griežtesnes nuobaudas teršėjams, kurie nesiima nacionalinių ar vietos lygiu nustatytų oro taršos mažinimo priemonių
V. Sinkevičius įsitikinęs, kad priemones, kaip užtikrinti visuomenei geresnę oro kokybę, turėtų nustatyti nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, nes, anot specialisto, jos geriausiai gali įvertinti konkrečios šalies ar konkretaus miesto situaciją, parinkti veiksmingiausias priemones, kad būtų pasiekti siūlomi standartai.
Lietuvos situacija – sudėtinga
V. Sinkevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje oro kokybė nėra blogiausia Europos Sąjungoje, bet, pasak jo, ji toli gražu nėra ir pati geriausia. Eurokomisaras pabrėžia, kad Lietuva šioje srityje turi rimtų iššūkių ir, anot jo, be jokios abejonės, šalyje reikia skubiai paspartinti pastangas sumažinti kai kurių oro teršalų išmetimą.
„Remiantis šiais metais pateikta išmetamųjų teršalų apskaita, Lietuva iš penkių viršija keturias teršalų normas, nustatytas Nacionalinėje emisijų mažinimo direktyvoje. Tiesą sakant, Lietuva yra vienintelė valstybė narė Europos Sąjungoje, atsidūrusi tokioje sudėtingoje situacijoje.(…). Matant dabartinį kontekstą, tikriausiai problema tik gilės, nes energetinė krizė paskatino kai kuriuos Lietuvos miestus šildytis taršesniu kuru. Bet, aišku, čia užbėgdamas už akių, noriu pasakyti, kad nereikia kaltės versti tik energetinei krizei. Ambicijos trūko ir reikalingi darbai nebuvo daromi ilgai iki jos ir ne tik energetikos sektoriuje“, – įžvalgomis dalijasi eurokomisaras.
V. Sinkevičius pabrėžia, kad šia iniciatyva yra nustatomas standartas pagal teisės aktus kurie, yra pasiūlyti ir bus įgyvendinami iki 2030 metų. Tačiau, anot jo, reikės pastangų iš miestų ir valstybės.
Dėmesys ir nuotekų tvarkymo klausimams
Pasiūlytoje iniciatyvoje dėmesio skiriama ir nuotekų valymo bei vidaus vandenų kokybės užtikrinimo klausimams. V. Sinkevičiaus teigimu, siūlomi miestų nuotekų valymo direktyvos pakeitimai iki 2040 m.
„Jie yra orientuoti į du pagrindinius dalykus. Pirma, mažinti upių, ežerų, jūrų ir požeminio vandens taršą. Tai reiškia griežtesnius nuotekų valymo ir mikro teršalų monitoringo standartus. Be to, į vandens teršalų sąrašą bus įtrauktos 24 naujos medžiagos, kurios moksliniuose tyrimuose vertinamos kaip keliančios pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai“, – aiškina V. Sinkevičius.
„Antra, nuotekų valymas taptų ekonomiškesnis. Iš vienos pusės tai susiję su „teršėjas moka“ principu. 92 proc. toksiškų mikro teršalų aptinkamų Europos Sąjungos nuotekose atsiranda dėl dviejų sektorių – vaistų ir kosmetikos – kaltės. Todėl pagal naują išplėstinę gamintojų atsakomybės schemą gamintojai turės mokėti už nuotekų valymo išlaidas. Taip pat tai yra paskata kurti naujus produktus, kuriuose nebūtų toksiškų medžiagų“, – paaiškina V. Sinkevičius.
Anot jo, siūlomoje iniciatyvoje taip pat nustatomas privalomas tikslas – iki 2040 m. visas nuotekų valymo sektorius turi tapti energijai neutralus, tai reiškia, pagaminti daugiau energijos, nei išnaudoti.
Primename, kad iniciatyvos „Tvari Lietuva“ komanda kiekvieną mėnesį dėmesį skiria naujai tvarumo temai – nuo vandens taršos, iki gyvūnų teisių, socialinės integracijos ir energetikos. Iniciatyva siekiama plėsti gyventojų ekologinį sąmoningumą ir aplinkosauginį raštingumą bei paskatinti darnius pokyčius Lietuvoje.
