„Noras, matyt, yra nelegalius pabėgėlius karantinuoti, turėti laikiną prieglobstį, bet kalbantis su pasienio savivaldybėmis, tai žinome jų pavyzdžius: apgyvendina buvusiose švietimo įstaigose, prie įstaigos stovi vienas policijos ekipažas su dviem pareigūnais. Įstaigoje apgyvendinta penkiasdešimt ar šimtas nelegalių migrantų ir, jeigu jie sugalvotų kelionę tęsti, atsidaryti langus (grotų ten niekur nėra – buvusios švietimo įstaigos), bėgtų skirtingomis pusėmis, tai vėlgi būtų sudėtinga juos visus sugaudyti“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo M. Sinkevičius.
Jonavos meras teigia, kad yra galimi du keliai. Arba apgyvendinti visus į Lietuvą patenkančius migrantus vienoje, tam pritaikytoje teritorijoje, arba mažomis grupelėmis išskirstyti visose Lietuvos savivaldybėse. Pastaroji strategija, M. Sinkevičiaus įsitikimu, nėra tinkamiausia.
„Manau, kad neteisingas požiūris būtų išsklaidyti nelegalius migrantus nuo Skuodo, Joniškio, Jonavos ir Palangos, per visą Lietuvą, matyt, kad neturėtų būti tokia strategija taikoma“, – įsitikinęs LSA prezidentas.
Pasak jo, nors savivaldybės esą gavo Vyriausybės patikinimą, kad visos su nelegalių migrantų apgyvendinimu patirtos išlaidos bus kompensuotos valstybės lėšomis, tačiau vietinės valdžios atstovai, M. Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu nėra užtikrinti, kad po dešimties migrantų karantinavimui skirtų dienų jie iš savivaldybės tikrai bus perkelti.
„Visi taip su nerimu, gal artikuliuotai to nepasako, bet kelia klausimą, kas bus po dešimties dienų, jeigu migrantai neiškeliaus.
Netikėjimas atsiranda iš to, kai mes kiekvieną parą matome vis naujas grupes, ne dešimtimis, o šimtais nelegalių migrantų atkeliaujant į mūsų šalį, tai reiškia, kad problemos mastas kiekvieną parą auga, ir tikėtis, kad įvyks stebuklai ir apgyvendinsime dešimt dienų ir vėliau jie kažkur transportuosis, – ne visi tuo tiki“, – sakė Jonavos meras, kartu pažymėdamas, kad savivaldybėms taip pat reikia laiko pasiruošimui ir patalpų migrantų apgyvendinimui įrengimui.
„Įsivaizduokime taip, savivaldybė X deklaruoja šiandien, kad kaimelyje X turi uždarytą, bet tinkamą, su stogu, langais, durimis buvusią mokyklą. Mes įsivaizduojame, kad mokykloje vaikai anksčiau nemiegojo, lovų ten nėra ir ten ne viešbutis. Natūralu, kad reikia atgabenti lovas, tas lovas reikia iš kažkur nupirkti, nes jų nesandėliuoja. Tada, aišku, biotualetų pastatymas, jeigu neveikia inžineriniai tinklai. Vėliau sugalvojimas, kaip žmones, kurie bus lokalizuoti vietoje, pamaitinsime. Ar tai reiktų atidaryti buvusią mokyklos valgyklą, ar samdyti vietos verslą. Natūralu, kad dominuoja musulmoniškų šalių piliečiai, kurie, natūralu, turi tam tikrų mitybos preferencijų. Tokie žemiški, spręstini dalykai“, – pasakojo M. Sinkevičius.
Pastaruoju metu Lietuvos – Baltarusijos pasienį kerta Lietuvai dar nematyti nelegalių migrantų srautai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti daugiau nei 1300 neteisėtų migrantų.
Lietuva tvirtina, kad už migrantų krizę pasienyje yra atsakingas Aliaksandro Lukašenkos režimas. Tai, kad yra įtarimų, jog pastaruoju metu nelegali migracija į Lietuvą yra specialiai organizuojama Baltarusijos, teigė ir į Lietuvą atvykęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad, Lietuvai siekiant suvaldyti nelegalią migraciją iš Baltarusijos, pirmiausiai reikia išnaudoti Europos Sąjungos derybinę galią kalbantis su tokiomis trečiosiomis – nelegalių migrantų kilmės valstybėmis. ES vadovai tokią paramą Lietuvai žada.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šią savaitę pranešė, kad jau artimiausiu metu nelegaliems migrantams bus pastatytas naujas palapinių miestelis.
