Apie kadencijos vidurį penktadienį laidoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis (VPAI) analitikas, politologas Matas Baltrukevičius.
Vertindamas kadencijos vidurį, I. Kalpokas įvardijo valdžią kaip nesibaigiančių krizių sekos Vyriausybę – kovidas, migrantų krizė, karas Ukrainoje, rekordinė infliacija.
„Ką reikėtų išskirti šioje Vyriausybėje, tai jų gana išskirtinį sugebėjimą šaudyti sau į kojas ir prisidaryti problemų visiškai lygioje vietoje tiek nesugebant aiškiai iškomunikuoti situacijos, tiek kartais, man atrodo, tikintis, jog to paaiškinimo išvis nereikės“, – sakė politologas.
Jo teigimu, krizių buvo ir objektyvių, sukeltų išorės veiksmų, tačiau buvo ir tokių, kuriose, pasak I. Kalpoko, pasireiškė „Vyriausybės bendravimo ir sugebėjimo paaiškinti nekompetencijos.“
Jam antrino ir M. Baltrukevičius.
„Iš esmės tai yra viena iš sunkiausių kadencijų, kuri buvo kurios nors vyriausybės nuo nepriklausomybės pradžios. Aišku, sunku lyginti Sausio 13-ąją ar rugpjūčio pučą, bet bent jau 21 amžiuje turbūt nebuvo tokių sudėtingų aplinkybių kaip dabar. Natūralu, kad mes iš Vyriausybės tikimės, kad ji ne tik gesins gaisrus, bet bus didesnis palikimas kažkoks ir kitose srityse. Aišku, aplinkybės lėmė, kad Vyriausybė buvo visiškai orientuota į gaisrų gesinimą“, – sakė VPAI asocijuotasis analitikas.
M. Baltrukevičius taip pat akcentavo Vyriausybės daromas komunikacines klaidas.
„Antras toks bruožas, kuris tikrai stebina, yra ministrų kabineto sudėties stabilumas. Mes Lietuvoje iki šiol nebuvome turėję nei vienos vyriausybės, kuri pirmąsias savo veiklos metines sutiktų nepasikeitusios padėties, o dabar jau pusė kadencijos be jokių pokyčių“, – atkreipė dėmesį politologas.
Vis dėlto, anot jo, situacijų, kuriose kiti premjerai, tikėtina, būtų pakeitę vieną ar kitą ministrą, šios Vyriausybės kelių metų valdymo laikotarpiu buvo.
„Kiekvieną ministrą I. Šimonytė vis užsistodavo. Jos požiūris yra labai komandinis. Ji žiūri į ministrų kabinetą kaip į savo asmeninę komandą ir tada, aišku, tuos sprendimus priimti sunku“, – įvertino M. Baltrukevičius.
Laidos vedėjai priminus, kad premjerė yra pasakiusi, jog dėl komunikacijos klaidų ministro ji neatleis, I. Kalpokas sakė, kad tokį požiūrį pateisinti yra sunku.
„Politika vis dėlto yra neatsiejama nuo geros komunikacijos, nes jei žmonės nesupras, kas yra daroma, kodėl yra daroma, tai tikėtis, kad tie sprendimai bus palaikomi ir tikėtis ilgalaikės sėkmės, o vis tiek bet kuris politikas turi galvoti apie perrinkimą, yra neįmanoma“, – akcentavo VDU docentas.
Būtent negebėjimas tinkamai komunikuoti, jo vertinimu, nulėmė tai, kad kai kurių ministrų atžvilgiu visuomenė sukaupė daug neigiamų emocijų.
„Dainius Kreivys, ko gero, būtų geriausias to pavyzdys. Taip, yra Gabrielius Landsbergis, bet jo pavardė „įpareigoja“ būti nemėgiamam, tai šiuo atveju, man atrodo, bent kelių ministrų patraukimas į šoną, tam, kad būtų galima kažkiek nuleisti tą visuomenėje susikaupusį „garą“ būtų buvęs visai geras variantas“, – sakė I. Kalpokas.
Pokyčių nedarymas, anot eksperto, gali būti susijęs su tuo, jog „paniškai bijoma prisipažinti, kad kažkas galėjo būti negerai.“
„O kad buvo negerai, tai faktas“, – konstatavo pašnekovas.
M. Baltrukevičius paaiškino, kad opozicijos bandymai interpeliuoti ministrus yra savotiškas teatras dėl natūralios politinės daugumos valdančiųjų pusėje.
„Opozicija apskritai labai nevieninga“, – akcentavo laidos dalyvis.
„Iš esmės veiksmingiausia opozicija valdantiesiems šiuo metu yra prezidentas. Nors šie antrieji metai tam tikra prasme, sakyčiau, buvo ramesni, bet vis tiek tikrai prezidentas, o ne opozicija, yra tas pirminis, aktyviausias žaidėjas, kuris kritikuoja ministrų kabinetą, atkreipia dėmesį į tam tikras problemas“, – pastebėjo analitikas.
Kurie ministrai dirbo gerai, o kurie nusipelno kritikos?
I. Kalpoko manymu, vienu palankiausiai vertinamų ministru būtų galima išskirti Arvydą Anušauską, vadovaujantį Krašto apsaugos ministerijai (KAM). Taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Abi šios pavardės įprastai palankiau už kitas figūruoja ir visuomenės apklausose, kuriose prašoma įvertinti ministrų darbą.
„Man atrodo, kad paties Anušausko figūra labai tiko šiam kontekstui, ypač karo kontekstui, nes priešingai nei iš esmės visi kiti Vyriausybės ministrai, jis sugeba aiškiai, artikuliuotai išreikšti žinutę. Apskritai jis karo Ukrainoje kontekste, ko gero, tapo pas mus tokia šilto, ramaus, pagyvenusio dėdės figūra, kuri visada nuramins, paaiškins ir suteiks pasitikėjimo savimi bei visa situacija“, – apibendrino I. Kalpokas.
VDU docentas taip pat sakė, kad M. Navickienės reitingas geras, nes parama gyventojams auga. Tiesa, auga ir infliacija.
„Jeigu mes neturėtume tokios infliacinės situacijos, tai aš manau, kad Navickienės populiarumas galėtų varžytis ir Anušausku“, – sakė politologas.
M. Baltrukevičius, kaip ministrą, kurį premjerei galbūt vertėtų pakeisti, įvardijo energetikos ministrą Dainių Kreivį.
„Jis buvo linksniuojamas kontekstuose, kad tai visgi silpnoji grandis. (…) Kartais turbūt daugelis pasigesdavo realizmo, nes dėl energijos kainų jis buvo išstojęs vieną kartą su tokiu pareiškimu, kad kas čia tokio, dauguma žmonių moka vis tiek mažesnę nei rinkos kainą“, – priminė ekspertas.
Vis dėlto, pasak jo, tikėtina, kad surasti kitą žmogų, kuris imtųsi šių pareigų tokios krizės metu, yra sudėtinga.
„Dėl G. Landsbergio ar Aušrinės Armonaitės, kurių reitingai irgi žemi, tai manau, kad tas vertinimas yra labiau kaip partijų vadovų“, – sakė M. Baltrukevičius.
Politologas atkreipė dėmesį į tai, kad darbą toliau tęsia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Buvo nemalonių skandalų, istorijų, bet čia turbūt didelei daliai visuomenės – statybų klausimai – šiek tiek raketų mokslas ir nebūtinai iki galo supranta, kas čia vyksta, ir kaip nuo žąsies vanduo“, – pastebėjo pašnekovas.
Laidos metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ministrė pirmininkė iki šiol neturi naujo atstovo spaudai, nors prieš tai darbą dirbusi atstovė pasitraukė rugsėjo pradžioje.
„Čia mes tikrai turime problemą, kad trūksta komunikacijos – ne vien tik komunikacijos su visuomene, bet ir pačios Vyriausybės viduje, kur nevisai vienai rankai aišku, ką daro kita ranka“, – sakė I. Kalpokas.
Tai, anot jo, kuo toliau, tuo labiau jaučiasi ir pačios premjerės elgsenoje.
„Man atrodo, kad jai yra tiek įtampos dėl to, kad daroma, dirbama ir vis tiek niekas nesupranta, visi tik kabinėjasi, kad galų gale yra pratrūkstama tokiomis, net ir žinant jos polinkį į sarkazmą ir ironiją, truputį gal per daug toli nueinančiomis frazėmis“, – pažymėjo VDU docentas.
„Tai, kad nėra žmonių, kurie profesionaliai galėtų tvarkytis su informacija ir ją komunikuoti, man atrodo, yra tiek nepateisina, kiek tik gali būti“, – pabrėžė I. Kalpokas.
Kalbėdamas apie mažiau viešumoje matomus ministrus, M. Baltrukevičius pastebėjo, kad ir apklausose šalia jų būna itin aukšti respondentų, neturinčių nuomonės, skaičiai.
„Simono Kairio atveju būna apie 50 proc. žmonių, kurie nuomonės neturi. (…) Manau, kad jis neišnaudoja galimybės, nes Lietuvoje vis tiek šiuo metu vyksta viešosios erdvės desovietizacija, o jis gana fragmentiškai tame dalyvauja. Opozicija kažkiek teisi, kad Šimonytei reikia, kartais atrodo, dirbti už kelis ministrus“, – kultūros ministrą apibūdino politologas.
Taip pat klausimų kyla, pasak jo, dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės darbo.
I. Kalpokas įvertino ir Vyriausybės santykį su Prezidentūra.
„Toks vaizdas, kad ta komunikacija tarp Prezidentūros ir Vyriausybės vyksta iš esmės per žiniasklaidą – beveik niekaip kitaip“, – konstatavo VDU ekspertas.
Jis santykį įvardijo kaip įtampos situaciją, kur „daugiau rūpinamasi kaip įgelti tiek vienos, tiek kitos pusės savo numanomiems konkurentams nei kaip konstruktyviai spręsti problemas.“
„Aš nematau prielaidų, kad situacija pasikeistų iki kitų rinkimų, jei mes turėsime pasikeitimus premjero ir prezidento pozicijose 2024 metais“, – pridūrė politologas.
