„Manau, kad laiške, kuris tikrai yra labai nuosaikus, pastabos, kurios yra išsakytos Vengrijos Vyriausybei, turi pagrindo“, – penktadienį, lankydamasi Rainių žudynių paukų pagerbimo minėjime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Paklausta, kaip vertina išsiskiriančią šalies vadovo ir užsienio reikalų ministro nuomonę, premjerė teigė, kad kartais tai neišvengiama.
„Prezidentas nėra užsienio reikalų ministro viršininkas ir užsienio reikalų ministras nėra prezidento viršininkas. Jei taip atsitinka, kad konkrečiu klausimu du politikai turi skirtingą nuomonę, manau, kad su tuo reikia tiesiog susitaikyti.
Žinoma, kaip tą vertina žmonės išorėje ir ar jiems iki galo aišku, kokių veiksmų ir sprendimų galima iš Lietuvos tikėtis – matyt, kad ne, bet ir nereikėtų tikėtis, jog kažkas įeitų į kabinetą su savo nuomonę, išeitų su viršininko ir taip įvyktų apsikeitimas nuomonėmis. Deja, tai yra toks atvejis, kai, matyt, tai yra neįmanoma“, – pridūrė I. Šimonytė.
G. Nausėda atsisakė paremti deklaraciją dėl LGBTQ teisių: ne taip sprendžiamos problemos
Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių laišką, kuriuo reiškiama parama LGBTQ bendruomenei.
Jis tvirtino taip nusprendęs dėl to, kad „ne laiškais sprendžiamos problemos“.
„Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi aš esu įsitikinęs, kad ne laiškais sprendžiamos problemos“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje prieš ES šalių vadovų susitikimą sakė G. Nausėda.
Jis kalbėjo apie 17 ES šalių lyderių artėjant bendrijos viršūnių susitikimui pasirašytą laišką, inicijuotą Vengrijai priėmus įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.
Nors Vengrija tiesiogiai laiške neminima, dokumente pasmerktos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principui“.
G. Nausėda tvirtino besitikintis, kad Lietuvoje rudenį pavyks sureguliuoti tos pačios lyties asmenų santykius, apsvarsčius visus argumentus ir gerbiant šalies Konstituciją bei kitus įstatymus.
„Tai padarysime kaip suvereni valstybė“, – sakė prezidentas.
„Niekas negali nurodinėti mums arba teikti direktyvų, kaip turėtume išspręsti šį klausimą, kurio egzistavimą aš pripažįstu ir tikrai noriu, kad civilizuotos šių žmonių teisės būtų užtikrintos“, – pridūrė jis.
Lietuvos Seimas pavasarį atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Iniciatoriai žada grąžintą tobulinti įstatymą vėl teikti rudenį.
