Taip politikė reagavo į išsiskyrusias ministrų nuomones dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvai. G. Landsbergis ragino kuo skubiau persvarstyti šalies saugumo koncepciją, tačiau A. Anušauskas tokių perspėjimų nebuvo linkęs sureikšminti ir tvirtino, kad dramatiškų pokyčių – nėra.
„Manau, kad šių žodžių turinyje nėra kažkokios prieštaros. Tiesiog yra skirtingos perspektyvos, nes krašto apsaugos ministro perspektyva, pirmiausiai, susijusi su mūsų pačių gynybiniais pajėgumais, su mūsų partnerių įsipareigojimais mums padėti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Bet apie ką kalba užsienio reikalų ministras (...), kalbama apie truputį kitą niuansą. Ir to niuanso negali nepastebėti bet kas, kas šiek tiek stebi Vakarų informacinę erdvę ir tai, kas yra rašoma didžiuosiuose pasaulio dienraščiuose ir leidiniuose, turinčiuose nemažą įtaką politikai tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose –tarsi formuojamas toks laukas, kad štai, sankcijos neveikia, kontrpuolimas Ukrainai nenusisekė ir vis tiek reikia kažkaip galvoti apie kažkokias derybas, paliaubas ar kažkokius susitarimus su agresoriumi“, – dėstė politikė.
Todėl, tęsė ministrė pirmininkė, šiame kontekste G. Landsbergio įspėjimai tampa svarūs.
„Tai, man atrodo, užsienio reikalų ministro mintis toje šviesoje yra labai aiški – (...) jeigu susiklostytų tokia situacija, kad agresorius iš tiesų gautų tai, ko nori, tai labai ženkliai pakeistų saugumo situaciją mums, todėl, kad tai reikštų, kad agresoriai vis dar gali gauti tai, ko nori. Man atrodo, tai pagrindinis veiksnys, apie kurį yra kalbama“, – nurodė I. Šimonytė.
Sureagavo į abejones dėl NATO 5-ojo straipsnio: žmonės nebūtinai yra vienminčiai
Konservatorė taip pat sureagavo į užsienio reikalų ministro abejones dėl NATO 5-ojo straipsnio, kurias jau spėjo sukritikuoti Prezidentūra.
I. Šimonytė pabrėžė – 5-ojo straipsnio efektyvumas yra paremtas Aljanso valstybių narių politiniu sutarimu. Todėl, leido suprasti ji, G. Landsbergio būgštavimai turi pagrindo – tą įrodo ir pastaruoju metu keliose NATO valstybėse įvykę rinkimai, kuriuos laimėjo nebūtinai Lietuvai bendramintės politinės jėgos.
„NATO sutarties 5-asis straipsnis yra apie politikų susitarimą. Tai mes galime minėti tuos politikus, kurie yra dabar – jais tikėti ir pasitikėti. Bet, skirtingai nuo Rusijos, politikai NATO valstybėse keičiasi, kadangi vyksta rinkimai“, – dėstė Vyriausybės vadovė.
„Gal yra tokių žmonių, kurie įsitikinę, kad jie visada sėdės aplink stalą, bet, vis dėlto, demokratijose taip nėra – demokratijose žmonės keičiasi ir nebūtinai taip, kaip mums atrodo. Nebūtinai žmonės yra 100 proc. vienminčiai“, – pridūrė ji.
Kaip pranešta anksčiau, trečiadienio vakarą LRT televizijai prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad 5-asis NATO straipsnis yra organizacijos šerdis, todėl šalies politikams nederėtų svaidytis abejonėmis dėl sąjungininkų ryžto ginti Lietuvą.
„Ką mes tuo norime pasakyti? Kad prezidentas Joe Bidenas, kuris atvyko į Vilnių ir sakė, kad 5-asis straipsnis yra šventas, prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris išsireiškė panašiais žodžiais, ir kancleris Olafas Scholzas, kuris taip pat sakė apie šio 5-ojo straipsnio svarbą ir šventumą, yra melagiai? Ar tiesiog plepiai? Aš manau, kad taip nėra, ir tikrai nesukelkime abejonių NATO kaip organizacija, nes 5-asis straipsnis yra NATO organizacijos šerdis“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.
Visgi, reaguodamas į šiuos perspėjimus, prezidentas Gitanas Nausėda palinkėjo konservatorių lyderiui „atsisėsti ir nusiraminti“.
„Neatsitiko nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti”, –žurnalistams Nemenčinėje sake G. Nausėda.
Šimonytė įvertino „darbiečių“ grasinimus pasitraukti iš švietimo susitarimo: tai – politinė retorika
Premjerė Ingrida Šimonytė „darbiečių“ grasinimus pasitraukti iš švietimo susitarimo, jei nebus pritarta jų siūlymui didinti mokytojų atlyginimus, vadina politine retorika. Ji sako nežinanti, kodėl reikėtų trauktis iš susitarimo, kai jis yra vykdomas. Ministrė pirmininkė tikina, kad kitų metų rugsėjo pradžioje pedagogų atlyginimai sieks 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
„Tiesą sakant, čia yra tokia politinė figūra ir politinė retorika. Nežinau, kodėl reikia trauktis iš susitarimo, kuris yra vykdomas, kai norima daugiau negu susitarime yra susitarta. Ta čia, turbūt, yra kiekvienos politinės jėgos teisė“, – Darbo partijos pareiškimus trauktis iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo „Žinių radijui“ komentavo I. Šimonytė.
„Bet manau, kad vertinant bendrą kontekstą, atsižvelgiant į kitas socialines grupes – kultūros darbuotojus, medikus, pareigūnus – tikrai mokytojų ir dėstytojų prioritetas ateinančių metų biudžete yra labai aiškus, jis yra būtent toks ir dar net šiek tiek aukštesnis nei yra numatyta nacionaliniame susitarime“, – tikino premjerė.
Anot I. Šimonytės, pakelti mokytojų atlyginimus iki 130 proc. VDU nacionaliniame susitarime numatyta iki kitų metų pabaigos, o jos vadovaujamos Vyriausybės biudžete – iki rugsėjo pirmos dienos.
„Nacionaliniame susitarime yra aiškiai parašyta, koks rezultatas turi būti pasiektas – 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio 2024 metų pabaigoje mokytojams, ir 150 proc. dėstytojams ir moksliniams darbuotojams. Tas yra suplanuota biudžete ir net ne metų pabaigoje, o nuo rugsėjo pirmos dienos, tai reiškia net anksčiau, negu numatyta nacionaliniame susitarime“, – aiškino I. Šimonytė.
Visgi premjerė pakartojo, kad jei kitais metais VDU didėtų sparčiau nei yra prognozuojama Finansų ministerijos, biudžete būtų koreguojamas mokytojų atlyginimų didinimui numatytas finansavimas.
„Biudžeto įstatyme taip pat yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu, paaiškėjus šių metų faktiniams duomenims, paaiškėtų, kad yra kažkoks nukrypimas, tada mes galėtume tiesiog papildomai padidinti tą didinimą, kuris yra numatytas nuo rugsėjo pirmosios dienos ir taip įvykdyti nacionalinį susitarimą“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Pasak I. Šimonytės, kitą savaitę vėl streikuoti žadantys mokytojai nori didesnio atlyginimų didinimo nei yra numatyta politinių partijų susitarime.
„Tai, ko nori mokytojai, yra daugiau nei įsipareigojimai, jie tiesiog nori daugiau. Ir tai nėra kažkoks uždraustas dalykas reikalauti daugiau“, – teigė premjerė.
Anot jos, streiko atnaujinimas yra Andriaus Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos valia.
„Tai pono Navicko valia, profesinių sąjungų valia. Bet, man atrodo, kad Vyriausybė turi išlaikyti žodį, kurį davė, ir tą mes būtent ir darome“, – sakė I. Šimonytė.
„Bet aš siūlyčiau grįžti į šiokį tokį racionalumą, pirmiausia atsižvelgti į tai, dėl ko buvo susitarta. Antra, atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje yra ne tik ponas Navickas su savo profesine sąjunga, bet ir kitos profesinės sąjungos, kurios lygiai taip pat atstovauja mokytojus“, – pridūrė premjerė.
