Nors Seimo opozicionieriai kalba apie būtinybę pertvarkyti Vyriausybės sudėtį ir užsimena, kad privačiuose pokalbiuose pastabų savo ministrams išsako ir valdantieji, premjerė I. Šimonytė nesiima kokių nors pokyčių.
Net ir dabar, kai opozicija pažėrė kaltinimų vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamo riaušių valdymo ir bendravimo su buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu Ričardu Pociumi, ministrė pirmininkė stojo A. Bilotaitės pusėn.
Premjerė anksčiau netenkino ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio bei susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio atsistatydinimo pareiškimų, kai iškilo problemų stabdant „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, Vyriausybėje toliau darbuojasi interpeliuoti sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Šimonytė: keitimas nebūtinai reiškia geresnį rezultatą
Liepą klausiama apie ministrų keitimą, I. Šimonytė teigė, kad apie tai galvotų, jei suabejotų kokio nors ministro rezultatyvumu arba jis pats tuo suabejotų.
„Nebūtinai keitimas reiškia, kad tu turėsi geresnį rezultatą. Keitimas dėl keitimo yra populiarus kai kuriose šalyse, bet Lietuvoje bet koks keitimas reiškia poreikį vėl kalbėtis su koalicija, ar reikia perskirstyti atsakomybes. O žmonės [ministrai – ELTA] per laiką jau būna į savo atsakomybes „įėję“. Argumentas man turbūt pagrindinis būtų, kai aš jau suabejočiau, ar tie tikslai, kuriuos keliu ministrui, yra pasiekti. Arba jei pats ministras tuo suabejotų“, – naujienų agentūrai ELTA komentavo premjerė.
Ji tikino, kad esami ministrai reikalingi įgyvendinant pokyčius.
„Tikėtis, kad naujas ir reformos procese nuo pradžių nedalyvavęs ministras sėkmingiau įgyvendins tą pokytį, manau, būtų per drąsu“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Paklausta, ar neatmestų tikimybės, kad 2024 metais jos vadovaujamas ministrų kabinetas bus toks pats kaip 2020-aisiais, I. Šimonytė atsakė, kad tai nėra jos olimpinis siekis.
„Kartais žmonėms atrodo, kad aš čia esu įsikalusi į galvą pasiekti tokį olimpinį siekį, kad siekiu būtinai atbėgti iki finišo su ta Vyriausybės sudėtimi. Bet juk daug dalykų būna, daug kas atsitinka.
Nenoriu tikėti, kad kuris nors ministras galėtų kokioje nors kontroversiškoje situacijoje atsidurti, bet visiškai atmesti to taip pat negali, nes gali būti tikras tik dėl savęs. Bet ir dėl savęs? Sakyti 100 proc. garantuotai, kad kiti viską supras ar kad tu galėsi paaiškinti, kas įvyko...
Taigi tai nėra mano tikslas, bet, aišku, būtų geriau man, kaip konservatorei, jei žmonės toliau tuos darbus, kurie yra įsibėgėję, dirbs, kaip suplanuota“, – dėstė ministrė pirmininkė.
„Šios Vyriausybės atveju koalicija gal ir gali kitaip susitarti, gal atsiras ambicijų kitaip persidėlioti atsakomybės sritis“, – pridūrė ji.
Kalpokas: partneriai turi būti patenkinti
Ministrė pirmininkė, VDU docento I. Kalpoko manymu, nekeičia ministrų, nes bando išlaikyti vienybę koalicijoje – esą pokyčiai galėtų neigiamai paveikti santykius su partneriais.
„Manau, yra bandymas maksimaliai įsikabinus laikytis visų žmonių, kadangi kitaip kiekvienas nubyrėjimas, įsižeidimas gali labai brangiai kainuoti“, – svarstė politologas.
Pasak jo, yra daug kliūčių, dėl kurių premjerė negali patraukti atskirų ministrų, pavyzdžiui, jei nuspręstų atstatydinti kokį nors Laisvės partijos deleguotą ministrą ar tuo labiau partijos pirmininkę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, tokiu sprendimu nepatenkinta partija galėtų trauktis iš koalicijos.
„Turint omenyje, kad ir šiaip Laisvės partija labai viešai jaučiasi tuo trečiuoju broliu, kuris yra nevertinamas ir negirdimas, – pridūrė I. Kalpokas. – Kalbant apie Liberalų sąjūdį, [aplinkos ministras Simonas] Gentvilas yra įdomiausia jų figūra Vyriausybėje. Tai yra tam tikra grupė partijoje, kuri labai ypatinga, Gentvilo pavardė tarp liberalų svarbi, ir jeigu pradėtų klibėti ši kėdė, klausimas, kaip viskas galų gale klostytųsi.“
Viena vertus, pasak I. Kalpoko, tarsi ir reikėtų „nuleisti garą ką nors pašalinant iš Vyriausybės“, kita vertus, tai sudėtinga įgyvendinti praktiškai, kai tiek I. Šimonytę į pareigas delegavę konservatoriai, tiek koalicijos partneriai turi būti patenkinti.
KU politologės G. Burbulytės-Tsiskarishvili įsitikinimu, bent jau A. Bilotaitės atveju, I. Šimonytė į jos pusę stojo, nes sprendimą dėl Viešojo saugumo tarnybos vado R. Pociaus atleidimo priėmė Vyriausybė in corpore.
„Atitinkamai, jeigu tai buvo ne vienos ministrės sprendimas, o ir kitų ministerijų įsikišimas, premjerės įsikišimas, natūralu, kad gynyba įsijungia“, – vertino ji.
Burbulytė-Tsiskarishvili: premjerė elgiasi nuosekliai
Bendrai, pasak politologės, reikėtų prisiminti premjerės žodžius kadencijos pradžioje, kad ji asmeniškai atsakys už visus ministrus.
„Natūralu, kad šią liniją ji toliau tęsia. Kada prisiimi asmeninę atsakomybę, jeigu yra atleidžiamas vienas ar kitas ministras, ne dėl to, kad tiesiogiai nusižengė, tarkime, Baudžiamajam kodeksui, o dėl savo vykdomos darbinės veiklos, jos atitikmens visuomenės lūkesčiams, tada tektų ir pačiai premjerei teikti atsistatydinimą“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Iš dalies ji sutiko ir su tuo, kad premjerė yra spąstuose, nes atstatydinusi partijų pirmininkus ar S. Gentvilą, kurio tėvas vadovauja Seimo liberalų frakcijai, rizikuotų sugriauti koaliciją.
„O kas tada imtųsi atsakomybės už naują ministrų kabineto formavimą? Taip, mes galime sakyti, kad premjerė spąstuose, nes yra įtakingi partijų pirmininkai, bet, iš kitos pusės, o kas kitas?“ – klausė politologė.
Tuomet, anot jos, į spąstus pakliūtų opozicija.
„Aš manau, kad jeigu įvyktų Vyriausybės griūtis, įsijungtų kiti spąstai – opozicija, tiek daug kalbėjusi, kad jos netenkina dabartinės Vyriausybės darbas, ir turėtų kažką daryti, formuoti, pavyzdžiui, mažumos Vyriausybę. Tiek daug šnekėjo, tiek daug trankė durimis, tai prašau“, – komentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anksčiau opozicija žadėjo rengti ir daugiau interpeliacijų ministrams, pavyzdžiui, G. Landsbergiui, energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, S. Gentvilui, A. Armonaitei, tačiau jos taip ir nebuvo suformuotos.
