Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad galimybė užduoti klausimus turi būti sudaryta.
„Klausimų kyla. Ir būdų, kaip į tuos klausimus gali būti atsakyta, manau, yra daug. Ne tik tyrimo komisija, nes Seimo statutas tikrai numato pakankamai platų sąrašą priemonių, kaip galima užduoti klausimus įstaigų vadovams, kadangi Valstybės saugumo departamentas ir vadovas yra skiriamas Seimo“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Ir čia jau yra, sakyčiau, Seimo labiau kompetencija negu Vyriausybės. Todėl Seimas, matyt, ir spręs, kaip jis norėtų, ar jis norėtų ir kaip jis norėtų tuos klausimus užduoti“, – pridūrė premjerė.
I. Šimonytė akcentuoja, kad demokratinėje valstybėje turi būti sudaryta galimybė užduoti kylančius klausimus.
„Aš čia labai kažkokios išankstinės nuomonės nenorėčiau reikšti, bet kad klausimų užduoti galima ir reikia turbūt demokratijoje, tai dėl to man didelių abejonių nėra“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
NSGK narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikta nauja informacija kelia susirūpinimą VSD integralumu.
Visgi, Seimo opozicija kol kas tyrimo komisijos iniciatyvą vertina kritiškai.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
