„Prieš penkiasdešimt metų Romas Kalanta paaukojo savo gyvybę, idant atkreiptų dėmesį į slogią nelaisvės situaciją okupuotoje Lietuvoje. Jo auka išjudino žmones, pasėjo protesto sėklas, kurios išaugino labai svarbius vaisius Atgimimo laikotarpiu. Romas Kalanta visada išliks mūsų atmintyje kaip laisvės karys, kaip priminimas, kokia brangi yra laisvė ir kiek aukų sudėta ant jos altoriaus“, – sakė ministrė pirmininkė.

Protestuodamas prieš sovietų valdžią, R. Kalanta padegė save šalia Kauno muzikinio teatro 1972 m. gegužės 14 d., nepraėjus parai ligoninėje mirė. Šis įvykis išjudino režimo varžytą visuomenę ir paskatino spontaniškas demonstracijas.

Kauno centriniame pašte atidaryta paroda išplečia žvilgsnį į 7–9 deš. modernią ir maištaujančią profesionaliąją kultūrą ir subkultūrinius reiškinius sovietų okupuotoje Lietuvoje, iki rugpjūčio pabaigos joje bus eksponuojami sistemai kritiški dailės kūriniai ir darbai, atspindintys nelaisvos visuomenės nuotaikas, taip pat atskleidžiami sąryšiai su pasipriešinimu Vidurio Europoje, ypač išryškėjusiu 1968-ųjų „Prahos pavasario“ akivaizdoje.

Šaltinis
Temos
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)