„Norėčiau priminti, jog tvirtinant 2023 metų biudžetą yra numatytos finansavimo grindys, kurios yra tokios pačios kaip šiais metais, tai yra ne mažiau kaip 2,52 proc. BVP. Tačiau yra numatytos papildomos išlaidos ir galimybė tas išlaidas papildomai didinti, jeigu deficito erdvė Vyriausybei suteiks tokią galimybę“, – Rygoje surengtoje bendroje Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
Visgi premjerė akcentavo, kad Lietuvos realios išlaidos gynybai bet kokiu atveju sieks 2,5-3 proc. nuo BVP.
„Kadangi ateinančiais metais mes turėsime nemažai projektų įgyvendinti, susijusių su karinio mobilumo projektais, su priimančios šalies parama, kurios pagal NATO standartus niekaip nėra įskaičiuojamos į gynybos procentą, tačiau tai bus išlaidos, kurios betarpiškai bus susijusios su Lietuvos gynyba ir saugumu. Tai realios išlaidos susijusios su Lietuvos gynyba ir saugumu bus ateinančiais metais bus tarp 2,5-3 proc. BVP“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Savo ruožtu Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas kad ateinančiais metais šalis išlaidoms gynybai sieks 2,25 proc. nuo BVP bei sieks, kad ilgainiui finansavimas krašto apsaugai didėtų iki 3 proc.
„2023 m. išlaidos gynybai jau bus pasiekusios 1 mlrd. eurų – tai 2,25 proc. BVP. toliau bus siekiama, kad tai siektų ir 3 proc. todėl mes ruošiame infrastruktūrą ir didiname mūsų sugebėjimą apsiginti. Labai svarbu, kad visų sąjungininkų šalyse šios išlaidos gynybai būtų didinamos“, – sakė K. Kallas.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis patikino, kad Latvija taip pat sieks 3 proc. nu BVP skirti gynybai.
„Mes laikomės vieningos nuomonės ir didinsime mūsų investicijas į gynybą, einant link 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto“, – K. Karinis.
