„Ar tai galima vadinti lyderystės trūkumu, ar kažkokiais kitokiais dalykais – turbūt kad čia jau kiekvieno vertintojo akyse tas vertinimas lieka individualus“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Bet aš visiškai pritariu, kad yra dalykų, kuriuos galima daryti greičiau ir geriau“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė tikina pozityviai vertinanti, kad viešoje erdvėje yra dalinamasi pasiūlymas, kaip sustiprinti krašto apsaugos sistemą.
„Tuos pasiūlymus galima įvertinus įkontekstinti į tuos planus, kuriuos turi Vyriausybė ir kitos institucijos ir atsižvelgti į profesionalų patarimus, pasiūlymus ar pastebėjimus. Tikrai nematau tame nieko nei baisaus, nei netinkamo“, – sakė premjerė.
Praėjusią savaite atviru laišku šalies vadovus kreipėsi Lietuvos kariuomenės kūrėjai. Jie išreiškė susirūpinimą dėl krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimų ir pasisakymų, kurie neva dažnai prieštarauja gynybos bei saugumo poreikiams.
Į valstybės vadovus dėl būtinų pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje taip pat antradienį kreipėsi ir Lietuvos atsargos kariai. Karių teigimu, žvelgiant į geopolitinę situaciją, Lietuvoje pokyčiai gynybos srityje vyksta per lėtai.
Kritikos dėl rinkiminio šūkio sulaukusi I. Šimonytė neskuba pristatyti naujo devizo: dabar turiu svarbesnių prioritetų
Naujo devizo kūrimas nėra „pats svarbiausias klausimas“, sako konservatorių kandidatė į prezidento postą Ingrida Šimonytė. Premjerės pareigas šiuo metu užimanti politikė kritikos viešojoje erdvėje susilaukė dėl pasirinkto rinkiminio šūkio, beveik sutampančio su Rusijos prezidento Vladimiro Putino lozungais.
„Tikrai dabar turiu kitų, svarbesnių prioritetų. Tai tikrai nėra pats svarbiausias klausimas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė premjerės pareigas šiuo metu einanti politikė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę I. Šimonytė pradėjo aktyvesnę rinkimų kampaniją. Tačiau kai kurie renginio stebėtojai atkreipė dėmesį, kad kandidatės pasirinktas šūkis beveik atkartoja Rusijos prezidento V. Putino 2018 metais naudotą devizą „Stiprus prezidentas – stipri Rusija“. Tai viešojoje erdvėje susilaukė kai kurių visuomenės veikėjų kritikos.
Savo ruožtu konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė sekmadienį žurnalistams teigė, jog asociacijas su Rusijos lyderio lozungu keliantį šūkį ketinama pakeisti. Pati I. Šimonytė dėl šūkio socialiniuose tinkluose kilusios kritikos nesureikšmino.
Primenama, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d. Pretendentai į prezidentus iki kovo 28 d. turi surinkti nemažiau kaip 20 tūkst. gyventojų parašų. Iš šiuo metu rinkiminiame procese dalyvaujančių 13 politinės kampanijos dalyvių, 10 iš kandidatuojančių asmenų dar renka rinkėjų parašus.
Šimonytė nedramatizuoja išsiskyrusių politikų interpretacijų dėl Lenkijos kariuomenės pagalbos Lietuvai
Premjerė nesureikšmina išsiskyrusių šalies politikų komentarų dėl Lenkijos kariuomenės pagalbos Lietuvai. Anot jos, interpretacijos skiriasi, mat aplinkybės vertinamos iš skirtingų perspektyvų.
„Tikrai nemanau, kad reikėtų kažkaip tą dramatizuoti. Tiesiog reikia klausyti, apie ką yra kalbama. Kai kalbama iš pozicijų „rytoj karo nebus“, tai čia yra teisingas teiginys ir aš su tuo sutikčiau. Bet kai kalbama apie pasirengimą scenarijams, kurie nėra centriniai, kurie nėra tie, kurie mums patys palankiausi (...) – šiose diskusijose visą laiką yra pamirštama, kad sprendimai, kurie susiję su saugumu, yra ir politiniai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Man atrodo, (...) vieni kalba apie ratus, kiti apie batus. Labai gerai, kai visi įsivaizduoja situaciją, su puikiai veikiančiu 5-uoju straipsniu. Bet, matyt, reikia turėti galvoje ir kitokius dalykus“, – teigė ji, komentuodama diskusija įžiebusius savo pasisakymus apie tai, jog Lenkijos įstatymai nenumato pareigos kaimyninės šalies kariuomenei agresijos atveju siųsti karius į Lietuvą.
Ministrė pirmininkė pažymi – svarbu prisiminti, kad sprendimai, susiję su gynyba ir kariuomenės siuntimu, yra politiniai.
„Kartais žmonės išeina iš savo pozicijos ir galvoja: aš esu padorus, geras politikas, jeigu būtų tokia situacija – aš tuoj pat priimčiau tokį sprendimą. Bet juk ir žmonės aplink tą stalą neamžini, ir aplinkybės keičiasi, ir politinės preferencijos visuomenių keičiasi“, – aiškino I. Šimonytė.
„Reikia tiesiog klausyti, apie ką vyksta diskusija, ir suprasti, kad mes turime ruoštis ne tik tiems scenarijams, kurie mums yra labai aiškus, bet ir tiems, kurie nėra tokie aiškūs“, – pakartojo ji.
Todėl, tęsė premjerė, siekiant išsklaidyti abejones ir užkirsti kelią kokių nors spekuliacijų kūrimuisi, Lietuvos ir Lenkijos ministrai aptars šį klausimą.
„Tam, kad tokių interpretacijų ir diskusijų nebūtų – sutarėme su (Lenkijos – ELTA) ministru pirmininku, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai tuos dalykus dvišaliu pagrindu tiesiog išsiaiškins iki galo. Ir, jeigu reikalingi kažkokie pokyčiai – bus galima apie juos diskutuoti“, – pažymėjo konservatorė.
Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.
Tiesa, sekmadienį Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.
Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – šią savaitę Lenkijoje, po dvišalių kariuomenių pratybų, žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą“, – pridūrė šalies vadovas.
Tai, jog Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas, patvirtino ir pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
