„Ateinančiais metais (...) trečiąjį ketvirtį darbo užmokestis turi pasiekti 130 proc. Šį įsipareigojimą Vyriausybė vykdys. Aš iš karto pasakysiu, kad mes negalėsime ir neturėsime finansinių galimybių šį įsipareigojimą įvykdyti nuo sausio 1 d. Bet tokio įsipareigojimo nacionaliniame susitarime ir nėra. Dėl to darbo užmokestis didės dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Bet rugsėjo mėnesį tas, kas sutarta nacionaliniame susitarime, bus pasiekta“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Politikė pripažino, kad iki šiol Ministrų kabinetui buvo sunku suvaldyti ir užtikrinti tinkamą pedagogų bei švietimo bendruomenės darbuotojų algų santykį su VDU dydžiu. Tačiau, akcentavo ji, šiais metais situacija pasikeitė.
„Vyriausybė tikrai per visą savo kadenciją siūlė pedagogų darbo užmokesčio didinimą tokį, kad jis aplenktų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą šalyje. Iki šiol, deja, porą metų turėjome tokius metus, kada vidutinis darbo užmokestis visada augdavo sparčiau, nei prognozuodavome sudarydami biudžetą“, – dėstė ji.
„Dėl to santykio tarp mokytojų vidutinio darbo užmokesčio ir šalies vidutinio darbo užmokesčio kažkaip esmingai mums pakeisti nepavyko – iki šių metų. Nes šiais metais 13 proc. didinant darbo užmokestį pedagogams (...), tas santykis, turint mintyje, net ir tai, kad ir šįmet vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei mes prognozavome sudarydami biudžetą, turėtų pagerėti“, – prognozavo I. Šimonytė.
Tuo metu vertindama pedagogų priekaištus ir jau antros profesinės sąjungos svarstymus dėl galimo streiko, konservatorė neatmetė, kad taip švietimo bendruomenė bando pasinaudoti vykstančiu politiniu ciklu ir artėjančiu kolektyvinės sutarties pabaigos terminu. Todėl ir profsąjungų keliami reikalavimai yra nauji ir galiojančiame susitarime nenumatyti, pabrėžė ji.
„Natūralu, jog profesinės sąjungos naudoja politinį ciklą. Jeigu žiūrėtume į kolektyvinę sutartį, kuri dabar yra galiojanti, tai ji baigiasi 2024 m. (...) Ar vykdoma kolektyvinė sutartis? Aš drįsčiau teigti, kad kolektyvinė sutartis yra vykdoma ir reikalavimai su kuriais atėjo ir viena profsąjunga ir, labai gali būti, kad ateis ir kita profsąjunga – yra nauji reikalavimai. Tai dalykai, kurių dabar nėra kolektyvinėje sutartyje. Tai niekas neriboja demokratinėje šalyje teisės kelti reikalavimus, ateiti prisistatyti deryboms ir siūlyti galiojančią sutartį kažkaip pakeisti ar papildyti. Bet, vis dėlto, viskas yra ir galimybių, ir racionalumo ribose“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Įvertino opozicijos grasinimus trauktis iš susitarimo dėl politikos
Tuo metu opozicijos gretose vis garsiau kalbant apie galimą pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos, I. Šimonytė tokius svarstymus laiko įprasta Seimo mažumos veikimo praktika.
„Opozicija daro tai, ką daro opozicija – naudojasi proga, kur gali pakritikuoti Vyriausybę. Bet jeigu opozicija dabar būtų pozicijoje ir jai reikėtų įgyvendinti gerbiamo pono Navicko reikalavimus... Matyt, kad stebuklų nebūna ir stebukladarių nėra nei pozicijoje, nei opozicijoje“, – ironizavo premjerė.
V. Čmilytė-Nielsen: visi koalicijos partneriai sutaria, kad turi būti vykdomas nacionalinis susitarimas dėl švietimo
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patikino, kad trečiadienį vykusios koalicinės tarybos metu buvo aptartas klausimas ir dėl švietimo bendruomenės streikų. Pasak jos, visi daugumos kolegos sutaria, kad Vyriausybė turi laikytis nacionalinio švietimo susitarime numatytų įsipareigojimų.
„Iš esmės yra nacionalinis susitarimas, kuris yra aiškus – jis kalba apie kitus metus. Fokusas turėtų būti į nacionalinio susitarimo įgyvendinimą“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad dėl to visi koalicijos partneriai sutaria“, – patikino ji.
Trečiadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga taip pat svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su Vyriausybės įsipareigojimu kitais metais pasiekti, kad mokytojų atlyginimai sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, taip pat su mokinių skaičiaus klasėse mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos bei ikimokyklinio ugdymo finansavimu.
Savo ruožtu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) jau praėjusį antradienį nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Be to, pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su ŠMSM.
LŠDPS reikalauja numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Profsąjunga nori, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimai didėtų 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
