Vyriausybės vadovės „Delfi TV“ laidai „Iš esmės“ aiškino, kad į situaciją reaguojama labai atidžiai.
„ Mes reaguojame ir į tai, kas vyksta Ukrainoje. Reaguojame ne tik politiniais pareiškimais, bet noriu priminti, kad Lietuva yra iš nedaugelio šalių, kuri teikia Ukrainai ne tik šalmus ir liemenes, bet ir vadinamą letalinę ginkluotę. (...)
Akivaizdu, kad, jeigu Putinui pavyks kažką pasiekti, tai turbūt jo artimiausiais taikiniais tuomet taps kitos labai panašioje situacijoje esančios šalys. Tai yra Moldova ir Sakartvelas. Todėl, kad Putinui pati mintis apie tai, kad kažkas gali atsisakyti jo imperijos, ir traukti į Vakarų liberalią demokratiją, kuri jo vertinimu yra supuvusi, žinoma, yra atgrasi“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė paaiškino, kuo skiriasi Lietuvos situacija. Ir , pasak jos, būtent kovotojams prieš narystę NATO, dabar greičiausiai „yra labai aiškus tiesos momentas, kad esame tų abiejų saugumo blokų nariai, o Ukraina, Moldova ir Sakarvelas deja dar nėra“.
„Tai turi labai didelę kainą. Mes esame kolektyvinės gynybos sistemos dalis“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, kad Lietuva ne kartą ir ne vienerius metus kėlė klausimą dėl Rusijos agresyvėjimo, dėl Kaliningrado militarizavimo, dėl to, kad Lietuvai reikalingi papildomi pajėgumai ir papildomos saugumo priemonės.
„Tai sekėsi su įvairia sėkme. Bet po Krymo atsirado kariai čia, ir atsirado papildomi gynybos pajėgumai. Tačiau dabar , kai yra ir Putino agresija prieš Ukrainą, dar taip pat Baltarusijos militarizavimasis (…), argumentų visos rytinės NATO šalys turi nepalyginamai daugiau. Ir jūs matote , kad reakcija yra gana greita. Neseniai turėjome JAV gynybos sekretoriaus pono Ostino vizitą ir po to vizito labai greitai Baltijos regione atsirado papildomi pajėgumai, sraigtasparniai ir kita aviacija, kuri sustiprina šito regiono saugumą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Papasakojo apie marškinėlių istoriją
Pastarosiomis dienomis su marškinėliais su Ukrainos simbolika matoma premjerė papasakojo jų istoriją.
„Turbūt daug kas atsimena futbolo čempionatą, kai Ukrainos futbolo rinktinė išbėgo su šitais marškinėliais. O jų esmė turbūt ne tik spalva, bet ir tai, kad ant jų yra žemėlapis Ukrainos teritorijos pagal tarptautinę teisę. Buvo protestų iš Rusijos Federacijos, bet tie protestai niekur nenuvedė.
Kai buvo susitikimas su Ukrainos premjeru, ir paprastai yra toks klausimas, kokios protokolinės dovanos norėtųsi, tai aš labai paprašiau šitų marškinėlių, ir čia yra Ukrainos premjero dovana man. Aš šiandien mačiau reikalą juos apsivilkti“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė nesutinka, kad Lietuva nepakankamai aiškiai transliuoja Ukrainai žinią apie jos europinę perspektyvą.
„Man atrodo, kad (…) dar prieš daugybę metų prasidėjo labai aktyvus spaudimas Lietuvos politikų, daugiausiai čia yra nuveikęs Andrius Kubilius, dėl Ukrainos ir dėl viso vadinamojo trio (tai yra dar ir Moldovos ir Sakartvelo) europinės narystės (…). Mes visada kalbėjome apie tai, kad turi būti ne šiaip briedis danguje, kad „kažkada jūs galėsite kažko prašyti, bet dabar darykite reformas“, o kad Ukrainos žmonės nenuvargtų nuo reformų darymo, kad matytų labai aiškią motyvaciją, yra reikalinga aiški perspektyva, kad tam tikroms sąlygoms atsitikus, bus pradėtos derybos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, daug metų į tai dėmesio nekreipė, bet dabar, labai gaila, kad tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis, nėra taip, kad niekas nebenori apie tai kalbėti.
„ Apie tai kalbama, ir Vadovų Taryboje apie tai buvo kalbama vakar, apie tai kalbama Europos Parlamente, ir kituose formatuose. Yra labai sunku ES daugeliui valstybių išeiti iš savo mastymo, kad nuo plėtros ES pavargo, todėl galbūt nereikia proceso spartinti, dar Balkanų klausimas iki galo neuždarytas. Yra valstybių, kurios visiškai pasiruošusios, bet dėl įvairių dalykų taip ir nežengia galutinio žingsnio. Bet mes tą ir teigiame, ir tą teigiame garsiai ir visur, kad šitomis aplinkybėmis, kaip jokiomis kitomis, ta perspektyva turi būti suteikta būtinai ir dabar“, – teigė I. Šimonytė.
Sankcijos Putino nebesustabdys
Kalbėdama apie sankcijas, premjerė pažymėjo, kad daug dalykų, kurie dabar vyksta, jie turėjo vykti jau labai seniai.
„Visos tos sankcijos, apie kurias svarstoma, yra nubudimo momentas. Ir man labai keista Lietuvoje girdėti priekaištus, „kodėl apie kažką nebuvo kalbama anksčiau, ir kažkas nebuvo daroma“, prisiminkite kiek metų Lietuva (ir kitos Baltijos šalys) buvo vadinama paranojike, kad jai vaidenasi Rusijos grėsmė, ji visada apie tai kalba (…). Ir tų sankcijų kas jau kas, bet Lietuva reikalavo labai seniai, ir aiškiai bandė pasakyti, ką ES ir pasaulio bendruomenė užsiaugins, jeigu stabdymo Putino nebus.
Dabar mes jau nebegalime jo sustabdyti kažkokiomis sankcijomis. Galime jį nuo SWIFT, nuo Bažnyčios, nuo visko atskirti. Tai jo nesustabdys. Bet, ką mes galime ir privalome daryti, tai kainą šitos agresijos didinti greitai kaip įmanoma labiau“, – teigė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė vylėsi, kad Rusijos režimui nepavyks pasiekti savo tikslų.
„Net, jeigu pavyktų pasiekti vieną ar kitą rezultatą, kurio Putino valdžia tikisi, tai manau, kad palaužti ukrainiečių pasipriešinimą bus be galo sunku. Mano pačios įspūdžiai iš diskusijų Ukrainoje, kurioje buvau prieš dvi savaites, man tą patvirtina. Kas jau kas, bet kovinė dvasia yra labai stipri.
Tai, kad Ukraina dabar yra apšaudoma iš nuotolio, kas yra labai paprastas būdas Rusijai kariauti. Ir tarsi atrodo, kad sekasi sėkmingai. Vis dėlto manau, kad tada, kai teks susidurti ant žemės akis į akį, ta situacija bus daug klampesnė patiems Putino smogikams“, – teigė I. Šimonytė.
Jos supratimu, Putino režimo tikslas paprastas – primesti savo valią Vakarams.
„Štai ir šiandien atsiradusi istorija apie kažkokias neva derybas Rusijos sąlygomis Rusijos nurodytoje vietoje irgi turbūt yra bandymas siekti kelių tikslų – parodyti savo galią ir galbūt ir vėl parodyti raudoną silkę Vakarams, kad „žiūrėkite, gal jūs tų sankcijų čia nekaitinkite“. Nes sankcijos dabar kaitinasi vidutiniškai kas dvi dienos. „Jūs čia šito nedarykite, galbūt mes čia dabar eisime ir apie kažką pasiderėsime“.
Bet, aišku, mes, kurie mokame girdėti tai, kas iš tikrųjų yra sakoma, netikiu nei vienu žodžiu, net kai burna prasiveria kurio nors Rusijos politikų. Akivaizdu, kad tikslas yra tas pats, ir Rusija tikrai neketina sustoti“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė norėtų šią akimirką ukrainiečiams perduoti žinią, kad jie ne vieni.
„Aš labai gerai suprantu prezidento Zelenskio emociją, kai matai, kad tavo šalį puola iš pasalų, iš toli, (...) ir tau atrodo kad esi vienas. Bet už Lietuvą galiu kalbėti labai tiesiai: Ukraina tikrai nėra viena. (…) Kad tai yra ne tik ir ne tiek kova už Ukrainą, kiek kova už tai , ko mes siekėme penkiasdešimt metų savo okupacijos. Ir kad mes tiesiog negalime leisti pasauliui tai prarasti“, – sakė I. Šimonytė.
