Antradienį Seime prezidentas G. Nausėda skaitė ketvirtąjį metinį pranešimą. Po jo žurnalistų kalbinta I. Šimonytė tikino, jog meluotų, jei sakytų, kad kalba ją nustebino.
Su kalbos dalimi apie tarptautinę padėtį, užsienio politiką, Ukrainą, paramą jai, pasak ministrės pirmininkės, ji negalėtų ginčytis.
„Ta dalis, kuri buvo skirta vidaus politikai, mano supratimu, ji turbūt vieną dalyką, ką aiškiai parodo, kokios prezidento rinkimų kampanijos linijos, turbūt, galime tikėtis per prezidento rinkimų kampaniją. Ir panašu, kad ekscelencija prezidentas ketintų savo kampaniją konstruoti remdamasis tam tikru oponavimu Vyriausybei ar valdančiajai daugumai, kritikavimu visa ko.
Bet taip jau giliai įsiskaičius į kalbą, turbūt, ne vienas pastebėtų nemažai prieštarų, kadangi buvo tikrai nemažai pažadų ir tam, ir anam, ir trečiam, ir daug kritikos, kad Vyriausybė skaičiuoja pinigus, bet gyvenimo logika, deja, tokia, kad Vyriausybė nieko neturi, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus arba skolą, pasiimtą mokesčių mokėtojams ant kupros“, – dėstė I. Šimonytė.
„Tai, kai yra siūloma daug įvairiausių nuostabių dalykų – ir tam skirti lėšų, ir anam, ir išlaikyti tinklą, kuris nėra optimalus, ir kelius geriau finansuoti, ir krašto apsaugą... Aš manau, kad visi tam pritartų, bet visą laiką reikia sau užduoti klausimą, o kas vis dėlto turėtų apmokėti sąskaitas, kai tuo pačiu metu, diskutuojant apie mokesčius, mes turime visai kitokio turinio diskusiją. Nes išlaidos Lietuvoje gali tik didėti, mokesčiai gali tik mažėti, ir tokiu būdu kažkas įsivaizduoja, kad galima tuos pažadus įgyvendinti“, – tęsė premjerė.
Ji, kaip racionalus žmogus ir kaip žmogus, kuris negali įgyvendinti neįgyvendinamų dalykų, sakė besitikinti iš ekonomisto prezidento į visa tai atsižvelgti.
„Bet, matyt, kai mes kalbame apie tam tikrą rinkiminės kampanijos etapą, tai galbūt čia tiesiog yra sąmoningai pasirinkta tokia taktika“, – svarstė I. Šimonytė.
Prezidento metinėje kalboje ji teigė pasigedusi G. Nausėdos refleksijos apie savo siekius ir įsipareigojimus, kuriuos davė pradėdamas kadenciją.
„Šito reflektavimo aš pasigedau, nemačiau, kad jo būtų“, – vertino ministrė pirmininkė.
Bendrai, anot jos, kalboje yra prieštaravimų, prezidento bandymo pabrėžti populiariąją poziciją, nors taip esą pats G. Nausėda slepiasi nuo atsakomybės kažką praktiškai įgyvendinti.
„Ne jam reikia sudėlioti biudžetą, ne jam reikia tas eilutes, už kurių ten kažkas neva nemato žmogaus, ne jam reikia padaryti tokį biudžetą, kuris gali būti įgyvendintas ir valstybė galėtų pagal jį gyventi“, – akcentavo I. Šimonytė.
Premjerė svarstė, kad prezidentas savo kalboje išsakė priekaištų, kurie skirti jai asmeniškai.
„Nes kalbant apie krizes, 2009–2012 metų kadenciją, kai buvo beprecedentė finansų krizė, kai valstybė išties, atrodo, prieš konvencinę ekonominę logiką didino mokesčius ir mažino išlaidas, ir dabar prezidentas tą pabrėžtinai pastato politikai, kurią mes vykdome dabar ir kurią vykdė ankstesnė Vyriausybė COVID-19 metu, tai vis dėlto prezidentas yra pakankamai kompetentingas ekonomistas, kad galėtų įvertinti, jog 2009–2012 metais tokios politikos Lietuvos Respublika tiesiog negalėjo įgyvendinti dėl labai aiškių finansinių apribojimų“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.
Su prezidento G. Nausėdos metine kalba galite susipažinti čia.
