Bendrai Seimo narė laikosi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kokioje dabar esame, kai ekonomika patiria gana didelį smūgį, pirmiausia, reikėtų galvoti apie žmones, kurie netenka pajamų. Tai yra palaikyti žmones, kurie arba neteko darbo, arba negali to darbo dirbti, ir dėl to jų pajamos yra sumažėjusios.

„Taip pat yra galimos priemonės skatinti visuminę paklausą, tai yra padalinti pinigų plačiajai visuomenei, kad ji pirktų prekes, pageidautina mūsų gamybos, kad per multiplikatorių tie pinigai didintų šalies Bendrą vidaus produktą (BVP). Čia klausimas yra, kodėl reikia tą daryti rugpjūtį arba rugsėjį? Tai yra panašiau ne į ekonomikos ir mokios paklausos palaikymą dabar, o turbūt į rinkiminę priemonę“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Parlamentarė svarstė, kad greičiausiai valdžia yra susipažinusi su psichologų tyrimais, kurie sako, kad atlyginimo padidinimą žmonės prisimena maždaug tris mėnesius – ne daugiau.

„Kitas dalykas – reikėtų taikyti į tas visuomenės grupes, kurios, visų pirma, turi didžiausią polinkį vartoti, tai yra, kurios tikrai išleis tas papildomai gautas pajamas, o ne taupys. Čia klausimas – ar Seimo salėje sėdintys senatvės pensininkai, taip pat yra nusipelnę tų pačių išmokų, kaip ir žmonės, kurių pajamos yra labai mažos. Tai turbūt pastabų toms priemonėms galima turėti tiek dėl taiklumo, tiek dėl laiko“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Situacija yra kitokia nei per praėjusią krizę

Parlamentarė atkreipė dėmesį į esminį dabartinės situacijos skirtumą palyginti su padėtimi per praėjusią ekonominę krizę, kurios metu ji buvo finansų ministre.

„Mūsų didelė laimė ir didelis skirtumas nuo krizės prieš dešimt metų, kad mes turime eurą. Turėdami visai kitą reitingą ir galimybes pasiskolinti, mes galime vykdyti ne prociklinę, kaip tuo metu, neturėdami kitos išeities vykdėme, o anticiklinę politiką.

Tačiau vis dėlto priemonės yra vykdomos iš skolintų pinigų. To reikėtų nepamiršti. Jeigu jos vykdomos iš skolintų pinigų, o tą skolą vėliau mokesčių mokėtojams vis tiek reikės ir aptarnauti, ir grąžinti, tuomet tos priemonės turėtų būti maksimaliai taiklios“, – sakė I. Šimonytė.

Seimo narė ironizavo, atsiliepdama į valdančiųjų svarstymus, kad tokios 200 eurų išmokos galėtų būti ir nevienkartinės.

„Kalbant apie pakartotinumus, nežinau – jei prieš kiekvienus rinkimus būtų mokama, ar tai būtų reguliaru? Turbūt“, – svarstė I. Šimonytė.

Parlamentarė priminė, kad vienas iš Darbo kodekso ir su juo susijusių teisės aktų pasiekimų, buvo pensijų didinimo depolitizavimas.

„Su pensijų didinimo politizavimu esame stipriai prisižaidę 2008 metais , kai prieš rinkimus buvo priimta finansiškai nepamatuotų sprendimų, dėl kurių vėliau tas pensijas teko mažinti. Kad tokių situacijų išvengtume, buvo priimti įstatymai, kaip pensijos didinamos ir indeksuojamos.

Jeigu norima pakeisti pensininkų finansinę padėtį, galima tuos dalykus sudėlioti civilizuotai, esamo įstatymo rėmuose. O dabar tokia situacija, kokia yra šiuo metu, labiau primena, kad lipame ant to paties grėblio, ant kurio buvome užlipę 2008 metais. Sprendimai turėtų būti skaidrūs, tvarūs ir finansiškai taiklūs“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Karbauskis: išmokėti 200 eurų išmokos anksčiau negalima dėl programavimo

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad Vyriausybės pasiūlyta 200 eurų išmoka senyvo amžiaus ir neįgaliems gyventojams gali būti išmokėta ne anksčiau kaip rugpjūčio mėnesį, rašė ELTA.

„Tai techninis sprendimas ir anksčiau „Sodra“ šio sprendimo įgyvendinti negali dėl programavimo. Mes visi norime, kad būtų kuo anksčiau, bet rugpjūtis yra anksčiausia data. Šioje vietoje mes nieko negalime padaryti. Tikrai nėra jokių bandymų vėliau mokėti šiuos pinigus. Yra pasirinktas optimaliausias, greičiausias variantas. Aš vakar mačiau „Sodros“ pažymą, kad anksčiau jie to įgyvendinti negalėtų“, – sakė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį Seimui teiks pataisas dėl vienkartinės 200 eurų išmokos skyrimo senyvo amžiaus ir neįgaliems gyventojams.

Kaip pranešė Vyriausybė, išmoka būtų skiriama, jeigu žmogui iki 2020 metų gruodžio 31 dienos buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija ir panašiai.

Ši išmoka nukreipta į beveik 910 tūkst. asmenų.