Premjerės teigimu, ekspertų modeliuojamos pandemijos šalyje prognozės aiškiai parodo visuomenės elgesio ir pasekmių ryšį.
„Jeigu leis ekspertai, mes ta prognoze pasidalinsime viešai, kad žmonės pamatytų, kokią didelę įtaką daro jų veiksmai tam, kaip klostosi situacija“, – antradienį Seime sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, ekspertai įžvelgia du scenarijus, kaip galėtų atrodyti valstybės raida per artimiausius kelis mėnesius.
„Jeigu žmonės laikysis karantino taisyklių gana masiškai ir gana nuoširdžiai, tokiu atveju mes jau sausio pabaigoje galime tikėtis ir kalbėti apie kelis šimtus atvejų. Galbūt tada bus jau ta stadija, kad testavimu, atsekamumu ir kitomis priemonėmis galėsime valdyti situaciją sklandžiai“, – pasakojo I. Šimonytė.
Jeigu visuomenė vis dėlto nesilaikys Vyriausybės priimtų karantino režimo draudimų ir rekomendacijų, kalbėjo premjerė, ekspertai prognozuoja aukštą susirgimų COVID-19 infekcija skaičių jau po švenčių.
„Tada jau reikėtų ilgesnio laiko, kol tie susirgimai vėl pasiektų valdomą lygį. Čia nėra kažkokio geresnio įrodymo žmonėms, kad jų veiksmai turi šiuo atveju kritinę reikšmę“, – teigė I. Šimonytė.
Bus paskirtas už vakcinos logistikos valdymą ir koordinavimą atsakingas asmuo
Ministrės pirmininkės teigimu, prioritetine tvarka vakcinas nuo koronaviruso pirmiausia gaus medicinos darbuotojai, su aukštu rizikos lygiu susiduriantys darbuotojai.
„Masinis skiepijimas prasidės tada, kai turėsime tiek skiepų, kad galėtume tai pradėti. Akivaizdu, kad prioritetas aiškus, jis vienodas visame pasaulyje – medicinos darbuotojai, tie žmonės, kurie dirba darbą ir turi labai didelę riziką užsikrėsti. Toliau yra rizikos grupės – vyresnio amžiaus žmonės, tie, kurie serga tam tikromis ligomis, jeigu pagal jų klinikinę būklę vakcinavimas – tinkamas sprendimas. Paskui jau yra plačioji visuomenė“, – antradienį Seime sakė I. Šimonytė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad svarbiausia šiuo metu – užtikrinti sklandžią nupirktų vakcinų logistiką.
„Dabar svarbiausias dalykas yra ne eiles susidėlioti, o tinkamai susidėlioti pačią logistiką, su tuo Sveikatos apsaugos ministerija dabar ir dirba. Nueinančios valdžios sprendimai, kurie buvo priimti, tik perkeliantys atsakomybę savivaldybėms be kokio nors realaus įgyvendinimo mechanizmo, (…) yra labiau deklaratyvus pasiūlymas visiems kažkaip išspręsti problemas patiems“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytės tvirtinimu, Vyriausybė tikriausiai paskirs asmenį, koordinuojantį skiepų logistiką visoje šalyje, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas.
Bus viešinama informacija apie skiepus
Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į vakcinas, premjerė patikino, kad bus dedamos pastangos ir gyventojai raginami skiepytis.
„Tai bus savanoriškas plačiosios visuomenės sprendimas – ar nori skiepytis, ar ne. Manau, kad daug dėmesio teks skirti per šiuos mėnesius informacijai pateikti. Manau, ji turi būti pateikta aiškiai ir skaidriai, kad žmonės tikrai žinotų, jog nėra nutylima tiesa ar kas nors nepasakoma“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Pasak I. Šimonytės, informacija viešai turi būti pateikiama tiek apie skiepų naudą, tiek apie galimas rizikas. Šį procesą planuojama aptarti su komunikacijos, kūrybinių industrijų atstovais.
„Akivaizdu, kad yra visuomenėje žmonių, kurie neigia skiepus kaip kokios nors problemos sprendimą, turime kartais tokių ir Seimo salėje. Matyt, juos bandyti įtikinti yra gana nedėkingas užsiėmimas. Reikėtų, matyt, laiką ir pajėgas skirti tiems, kurie iš principo palaiko arba yra dvejojantys ir išklauso informaciją, informuoti“, – pridūrė I. Šimonytė.
Gali tekti kalbėti apie medikų iš užsienio įdarbinimą
Kalbėdama apie sudėtingose situacijose esančias gydymo įstaigas, kuriose itin trūksta medikų, I. Šimonytė neslėpė, kad gali būti aptariamas specialistų iš užsienio įdarbinimas. Vis dėlto, atkreipė dėmesį premjerė, sudėtinga situacija su medicinos personalu yra daugelyje valstybių.
„Manau, kad gali būti reikalingi ir tokie sprendimai, nes jau dabar suburti komandas ir jas sutelkti, kad jos galėtų aptarnauti tas papildomas lovas, kurias tenka „atidaryti“, nėra taip paprasta. Ypač ne Vilniuje, kur dėl objektyvių priežasčių personalas yra įvairesnis, ir dėl rizikos grupių, tą reikia turėti omenyje“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau, kalbėjo premjerė, nėra daug šalių, kurios galėtų pasiūlyti pagalbą žmogiškaisiais medikų ištekliais.
„Problemiška tai, kad aplink nėra labai daug šalių, kuriose situacija išskirtinai gera ir kurios galėtų skolinti savo personalą Lietuvai ar kitoms šalims, todėl, kad patys matote, – šalys viena po kitos griežtina karantino sąlygas. (…) Antra banga smogė smarkiai visoms šalims“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Paklausta, ar Vyriausybė ras papildomų lėšų kitų metų valstybės biudžete, premjerė teigė, kad lėšos bus rastos visiems įsipareigojimams įvykdyti.
„Bus suplanuotos lėšos, kurios reikalingos priedams mokėti. Tikrai bus mokamas tas atlyginimas, kuris buvo padidintas šiais metais, visus ateinančius metus. Apie tolimesnius pokyčius turbūt galėsime kalbėti antrą pusmetį – tada, kai bus aišku, kad su COVID situacija susitvarkėme, o už tą situaciją būsime atsilyginę ir įvertinę finansiškai papildomą darbą. Viskas, kas kitų metų biudžete bus padaryta papildomai ir ko nenumatė buvusi Vyriausybė, bus tik iš papildomai pasiskolintų pinigų“, – paaiškino I. Šimonytė.
Krizei suvaldyti papildomai į biudžetą reikia įtraukti per 1 mlrd. eurų
Paklausta, kiek papildomų lėšų kainuos visos pandemijos krizės suvaldymas, I. Šimonytė atsakė, kad rytoj pristatys detalius skaičius.
„Akivaizdu, kad dabar tos sumos, kurias turėsime papildomai įtraukti į ateinančių metų biudžeto projektą, jau viršija milijardą eurų. Tai yra tos sumos, kurios grynai susijusios su COVID-19 situacija. Labai didelė dalis tos sumos – du trečdaliai – yra parama, kuri bus reikalinga dirbantiesiems ir verslams“, – sakė premjerė.
Jos teigimu, parama bus mokama darbdaviams, turintiems darbuotojų prastovose, savarankiškai dirbantiesiems, kurie dėl koronaviruso neteko pajamų. Tai pat bus parama verslui subsidijomis arba kitomis priemonėmis.
„Yra ir objektyvių sveikatos sistemos poreikių, tarkime, priedai medikams, dirbantiems su koronavirusu. Taip pat ir pačios vakcinos – kol kas sunku pasakyti, kokia suma turi būti, bet biudžete bus rezervuota apie 65 mln. eurų ir kitas, iš šių metų perkeliamas dalykas, – įvykę pirkimai arba pasirašytos tam tikros įvairių priemonių ar laboratorinės įrangos sutartys, sąskaitos, kurias reikėtų apmokėti kitais metais arba kurios turėjo būti šiemet apmokėtos, bet nėra apmokėtos. Ta suma dar bus apie 80 mln. eurų“, – paaiškino I. Šimonytė.