„Užsienio reikalų ministerija vakar išleido pradinę reakciją į tas gaires ir tuos paaiškinimus, kuriuos paskelbė EK. Ir galiu pasakyti, kad tai pradinei reakcijai visiškai pritariu. Bet šiandien norėčiau atliepti keletą viešumoje sklandančių teiginių. Ir pabrėžti keletą dalykų“, – spaudos konferencijoje sakė Vyriausybės vadovė.
Ji patikino, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias gaires, o gairių nuostatas.
„Kurios labai aiškiai sako štai ką. Pirmiausia jos labai aiškiai sako, kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado. Ir tas yra labai aiškiai paminėtina kalbant apie dvigubos paskirties prekes, apie karines paskirties prekes, technologijas, bet taip pat ir apie kitas prekes.
Priešingai, nei kartais yra bandoma teigti, nėra jokių čia lengvatinių koridorių, kurių niekada Lietuvoje ir nebuvo, nes prekės niekada į ar iš Kaliningrado srities negalėjo vykti netrukdomai, neatliekant muitinės procedūrų, kontrolės“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė sakė, kad tam tikrų sankcionuojamų prekių gabenimas tranzitu pagal šias gaires būtų susijęs su dar daugiau kontrolės.
„Siekiant įsitikinti, kad tos prekės faktiškai skirtos Kaliningrado srities reikmėms. (…) Tokios kontrolės modalumus Lietuvos institucijos dar turės pasitvirtinti, nusistatyti, kol jie nėra nusistatyti, kol kas galios ta pati tvarka, kuri galioja šiuo metu“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė spaudos konferencijoje taip pat pabrėžė, jog EK gairės, rekomendacijos yra aktuali EK nuomonė apie ES dokumentų taikymą. I. Šimonytė taip pat teigė, jog EK neturi savo nuomonės suderinti su valstybėmis narėmis.
„Kai kurie kolegos, kurie visiškai neseniai ragino netaikyti jokių ribojimų tranzitui į Kaliningradą, kitaip skaityti reglamentus, bet netikėtai tapę sankcijų vanagais galėtų apie šio dokumento žanro pasikonsultuoti su savo kolegomis, kurie dirba EK. EK neprivalo savo nuomonės suderinti su valstybėmis narėmis, kaip ir valstybės narės neturi galimybės blokuoti EK nuomonės“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė taip pat išreiškė padėką EK, kad ji konsultavosi su Lietuvos institucijomis, girdėjo pastabas ir pasiūlymus.
„Tačiau atsakomybė už EK nuomonę yra EK. Ir Lietuvos Respublikos institucijos prisiimti atsakomybės už EK nuomonę nei turėtų, nei galėtų. Tuo labiau, kad šitos gairės skirtos tam, kad būtų pasiūlyta vienoda praktika visoms valstybėms narėms, jos nėra specifiškai skirtos Lietuvai“, – tikino ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė teigė, jog Lietuvos institucijos gali nutarti, ar atsižvelgti į šią nuomonę, taikant reglamentus.
„Patvirtinsiu, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šią nuomonę ir ne todėl, kad manytume, jog kažkas nuo birželio 17–osios dienos buvo taikoma ne taip, kaip turėjo būti“, – sakė ji.
Trys priežastys
Vyriausybės vadovė teigė, jog taip elgtis ketinama dėl trijų priežasčių.
„Pirmiausia iš pagarbos pačiai institucijai ir jai suteiktiems įgaliojimams. (…) Antra priežastis – vieningo traktavimo, kas ir yra turbūt viena iš pagrindinių gairių užduočių. Kadangi gairės yra skirtos ne konkrečiai Lietuvai, bet visai ES. Ir apibrėžia dalykus, kurie aktualūs ne tik Lietuvai, ne tik tam tranzitui, kuris vyksta per ES teritoriją, per Lietuvos teritoriją, bet ir per kitas šalis. O svarbiausia priežastis – pagarba transatlantinei vienybei ir mūsų partneriams“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Aiškindama paskutinę priežastį, I. Šimonytė pabrėžė, jog nėra racionalu laiką ir dėmesį blaškyti papildomoms diskusijoms.
„Ligšiolinė vakarų pasaulio reakcija į karą Ukrainoje didžiąja dalimi yra sėkminga būtent dėl to, kad valstybės išlieka vieningos ir sutaria dėl principinių klausimų, nes negaišta laiko kažkokiems vidiniams debatams, kurie savo esme nėra esminiai“, – aiškino I. Šimonytė.
Jos teigimu, jei šiems debatams būtų skiriama daug laiko – tai ir būtų didžioji Kremliaus pergalė.
„Todėl prioritetas turi būti teikiamas tolesnei ir visokeriopai paramai Ukrainai kare prieš Rusiją. Ir kuo greitesniam sutarimui dėl septintojo sankcijų paketo, kurio taip pat tikimės netrukus“, – tikino Vyriausybės vadovė.
Kas turi prisiimti atsakomybę?
Paklausta, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl gairių atsiradimo, Vyriausybės vadovė teigė, jog jokia Lietuvos institucija negali uždrausti EK pareikšti savo nuomonę.
„Tai būtų nedemokratiška. Mes galime į tą nuomonę neatsižvelgti, tuomet rezultatas būtų labai paprastas. Jei komisija laikosi nuomonės, kad reglamentas turi būti įgyvendintas tokiu būdu, o mes laikomės nuomonės, kad kitu būdu, tuomet mūsų nesutarimo galutinė stotelė yra Europos Teisingumo Teismas – vienintelė institucija, kuri gali pasakyti teisinį verdiktą“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė dar kartą pakartojo, kad nors Lietuva turi galimybę neatsižvelgti į EK gaires, tai bus padaryta.
„Mes manome, kad tai būtų per didelė prabanga šiomis aplinkybėmis diskutuoti dėl to, kas yra teisesnis kaip įgyvendinti reglamentą“, – sakė I. Šimonytė.
Delfi primena, kad pagal atnaujintas gaires, Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų kiekių ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.
Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti sankcijų apėjimui.
Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.
