„Pirmiausia padėkosiu mamai už didžiulę kantrybę, kurios tikrai tokiomis aplinkybėmis, suprantu, kad reikia nežmoniškos. Ir kad ne tik pakako kantrybės, bet ir išminties pasitikėti institucijomis: pasitikėti, kad institucijos daro viską, kad mergaitė būtų sugrąžinta.
Tada padėkosiu institucijoms, kurios, žinoma, prisidėjo prie šio proceso ir kaip, bet didelių detalių aš atskleisti negaliu ir nenoriu“, – trečiadienį interviu Delfi sakė Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė paaiškino, kodėl negali plačiau komentuoti situacijos.
„Kol mergaitė dar buvo Rusijoje ir buvo tokie išankstiniai vertinimai, jog jau viskas, viskas prarasta, nieko nebus, susitaikykit, pripažinkit ir taip toliau, manęs ne kartą (apie tai – aut. p.) klausė. Aš tada sakiau ir dabar pasakysiu, kad tokiais atvejais daug kalbėjimo gali smarkiai pakenkti pačiam procesui.
Aš negaliu komentuoti šio įvykio detalių, labai džiaugiuosi, kad viskas gerai pasibaigė ir manau, kad tai yra svarbiausia“, – sakė premjerė.
Ji sutiko, kad tai nebuvo lengvas procesas – spręsti tokią situaciją gerokai sunkiau, nei žmogui pabėgus, pavyzdžiui, į kokią kitą ES šalį.
„Taip visada buvo. Kliūčių, net ir tada, kai santykiai buvo intensyvesni, bent jau instituciniai, net ir tada, kaip mes žinome iš savo istorijos, Rusijos institucijoms atsirasdavo įvairiausių: tai pienas sugiždavo, tai ten kažkas atsitikdavo.
Man atrodo, mes tą patirtį turime, tai dėl to aš nenorėčiau šiuo atveju leistis į dideles detales. Labai džiaugiuosi, kad pavyko susigrąžinti mergaitę, kad ji yra saugi su mama“, – sakė I. Šimonytė.
Be to, anot jos, tokiais atvejais svarbu ir problemą sprendžiantys žmonės, ir jų kompetencija, ir reakcijos greitis.
„Didelis kalbėjimas apie kažkokius užkulisiuos kartais galbūt gali sudaryti tokią situaciją, kad, esant reikalui, tą sėkmę bus daug sunkiau pakartoti“, – paaiškino Vyriausybės vadovė.
Premjerės teigimu, kyla klausimas, kodėl mergaitės tėtis, turėdamas kitos valstybės pasą, nepranešė Lietuvai apie tai, ir kokios viso to pasekmės.
Nenori dėl mokesčių ieškoti balsų opozicijoje: tada galima kelti koalicijos klausimą
Interviu metu I. Šimonytė taip pat sakė, kad nenorėtų opozicijoje ieškoti balsų, kad priimtume mokesčių reformą, nes tuomet, pasak ministrės pirmininkės, jau būtų galima kelti klausimą dėl koalicijos.
Jos teigimu, dabar verta investuoti į diskusijas dėl mokesčių reformos.
„Būtų geriau, žinoma, kad tos diskusijos būtų maksimaliai plačios, kad kitos frakcijos Seime – ypač tos, kurios pretenduoja kada nors būti Vyriausybėje ir kurios tikrai nemažai kalbėjo apie mokesčius, tarkime, rinkiminėje kampanijoje, ir yra dariusios tam tikrų sprendimų anksčiau, taip pat savo atsakomybę šiuose sprendimuose matytų, ir teiktų ne tik tuos siūlymus, kurie atsuka viską atgal, viską dar labiau kažkaip mažina, bet vis dėlto galvotų apie tai, kad Lietuvos perskirstymo situacija bei mokesčių sistemos situacija yra ne tokia, kokia turėtų būti“, – trečiadienį interviu Delfi sakė Vyriausybės vadovė.
Ji teigė negalinti dramatizuoti vykstančių diskusijų ir akcentavo, jog tariantis tikisi išminties.
„Net jei kažkam kažkokios detalės nepatinka, kryptis yra labai aiški: problemos, kurias turime išspręsti. Kurios, tiesą sakant, yra mums įvardintos daugybę kartų tarptautinių institucijų“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, didelė dalis remiasi EBPO organizacijos analize bei išvadomis.
„Aš tikrai nenorėčiau, kad reikėtų finansų ministrei ir man ieškoti opozicijoje balsų, kad mokesčių reforma būtų apskritai priimta, nes tokiu atveju išties galima kelti klausimą dėl koalicijos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Tačiau, kaip akcentavo ministrė pirmininkė, apie reformą bus diskutuojama plačiai.
