„Reikia įvertinti daug dalykų ir juos sudėti ant svarstyklių lėkštučių – ant vienos lėkštutės sudėti realią naudą apginamumui, realią naudą mūsų kažkokiems pajėgumams ir galimybėms reaguoti, jeigu būtų toks reikalas. Ant kitos lėkštutės reiktų dėti tarptautinės reputacijos klausimus. Ir tas pasvėrimas nėra toks paprastas, kaip galbūt atrodo iniciatoriams“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Viena iš VGT narių nurodė, kad KAM argumentai yra svarūs. Tačiau, pabrėžė ji, reikia suprasti, kad pasitraukimas iš tarptautinių susitarimų nėra greitas ir paprastas procesas.
„Viena vertus, tuose argumentuose, kuriuos kartoja Krašto apsaugos ministerija, yra tiesos, nes mes matome tų šaudmenų naudojimą karo lauke Ukrainoje ir iš agresoriaus pusės. Atitinkamai – taip pat Ukrainos, kuri nėra prisijungusi prie tarptautinių susitarimų“, – aiškino premjerė.
„Reikia taip pat suprasti, kad valstybių pasitraukimas iš tarptautinių susitarimų yra tam tikras procesas. Ir, vis dėlto, tas procesas nėra toks trivialus, kad štai šiandien atsibudau, nusprendžiau, kad reikia pasitraukti, ir pasiūliau visiems pasitraukti“, – tęsė ji.
Todėl, akcentuodama, kad Vyriausybė šio klausimo kol kas dar nėra svarsčiusi, I. Šimonytė pažymėjo, kad klausimo aptarimas VGT formate priklausys nuo tarybos vadovo ir sekretoriato sprendimo – įtraukti ar neįtraukti KAM siūlymo į darbotvarkę.
„Čia, jau VGT vadovo ir sekretoriato apsisprendimas, kada tokį klausimą traukti į darbotvarkę jau pačios tarybos“, – sakė ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad KAM siūlo VGT svarstyt pasitraukimą iš Oslo konvencijos pirmadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.
KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Oslo konvencijos, draudžiančios naudoti, gabenti, gaminti ar sandėliuoti kasetinius šaudmenis, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
KAM siūlymą argumentuoja ne tik pasikeitusia geopolitine situacija, bet ir tuo, kad Lietuvos kaimynės bei dauguma su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sąjungininkų nėra Oslo konvencijos narės. Be to, ministerija teigia, kad ginkluoto konflikto metu Rusija ir Baltarusija naudotų kasetinius šaudmenis ir tai suteiktų joms karinį pranašumą. Todėl, tęsia KAM, prisiimti apribojimai varžo Lietuvos gynybinius pajėgumus ir kovinę galią.
Jeigu VGT pritartų tokiam siūlymui, KAM ragina kreiptis į Seimą dėl konvencijos denonsavimo. Taip pat pasiūlyta apie sprendimą informuoti Lietuvos sąjungininkes.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dar rugpjūtį viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.
Visgi, praėjusią savaitę premjerė I. Šimonytė patikino, kad jokių sprendimų dar nėra priimta. Be to, pabrėžė ji, svarbu tinkamai įsivertinti tokių sprendimų naudą ir galimą žalą šalies reputacijai.
