„Deja, taip jau yra, kad mes (Lietuvos ir Latvijos įstaigos – ELTA) tampame tokių išpuolių taikiniu dėl mūsų politinės pozicijos ir galbūt dėl geografinės lokacijos, kitų dalykų. Mūsų visuomenės svarbiausia, kad išliktų budrios, bet taip pat ir rimtyje. Institucijos reaguoja taip, kaip yra reikalinga reaguoti. Be jokios abejonės, tai yra labai didelis srautas, labai apkrauna teisėsaugos institucijas“, – antradienį po susitikimo su Latvijos ministre pirmininke Evika Silina sakė I. Šimonytė.
Ji ragino grasinimus gaunančias įstaigas nepanikuoti, vadovautis policijos paskelbtomis rekomendacijomis.
„Tiesiog reikia apsišarvuoti kantrybe ir suprasti, kad tiesiog esame nepatogios režimams valstybės ir kur jau galės režimai, ten bandys įkąsti mums į koją“, – dėstė premjerė ir dėkojo Latvijos institucijoms už bendradarbiavimą, siekiant pažaboti įstaigoms siunčiamus grasinimus.
Latvijos ministrė pirmininkė E. Silina savo ruožtu teigė, kad su I. Šimonyte aptarė situaciją dėl grasinimų įstaigoms. Ji tvirtino, kad neseniai su tokia ataka susidūrė ir Latvija bei Estija.
„Masinių pranešimų tikslai yra apkrauti mūsų institucijas – tiek teisėsaugos institucijas, tiek žiniasklaidos kanalus. Tai yra hibridinis išpuolis, tačiau negalime neįvertinti šios grėsmės“, – sakė E. Silina.
Ji pažymėjo, kad siekiant kovoti prieš ataką, Latvijos ir Lietuvos teisėsauga toliau bendradarbiaus.
Antradienį švietimo, ugdymo ir kitos įstaigos gavo virš 1000 pranešimų su grasinimais susprogdinti, pirmadienio naktį, anot policijos, tokių laiškų sulaukta apie 1,5 tūkst., o praėjusį penktadienį – apie 900.
Policijos generalinis komisaras R. Požėla, teigia, kad didžioji dalis grasinančių laiškų parašyta rusų kalba. Anot jo, laiškų su grasinimais siuntimas yra organizuota kibernetinė ataka, kurie siekiama sutrikdyti specialiųjų tarnybų darbą ir sukelti paniką visuomenėje.
Valstybės institucijos teigia, kad platinami grasinantys pranešimai šalies ugdymo įstaigoms yra tikslinga ir koordinuota ataka.
Lietuva ir Latvija įsitikinusios, kad Lenkijos užsienio politikos kryptis po rinkimų nesikeis
Lietuva ir Latvija mano, kad Lenkijos Vyriausybės pasikeitimas neturės įtakos tęsiant pradėtus darbus ir vykdant regioninę politiką, antradienį po dvišalio susitikimo teigė Latvijos premjerė Evika Silina ir Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Lenkija yra labai svarbi ES, NATO valstybė – tikrai per svarbi valstybė, kad būtų galima tikėtis kažkokių dalykų, kurie leistų suabejoti ar parama Ukrainai, ar regioniniams projektams, ar kitiems mūsų bendriems darbams“, – spaudos konferencijoje žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Norėčiau pabrėžti, kad Lenkijos rinkimų rezultatai yra Lenkijos žmonių pasirinkimo rezultatai. Vienokia ar kitokia Vyriausybė bus suformuota Lenkijoje, mums, turint minty daugybę regioninių klausimų, kuriuos sprendžiame, daugybę regioninių projektų, kuriuos bendrai įgyvendiname, reikės dirbti su tokia Vyriausybe, kokia bus suformuota ir tęsti tuos darbus, kurie vyko iki šiol“, – pažymėjo premjerė.
Ji taip pat sureagavo ir į įtampą sukėlusi Lenkijos ir Ukrainos ginčą. Pasak I. Šimonytės, tokie ir panašūs pareiškimai rinkimų laikotarpiu – natūrali demokratinio proceso dalis.
„Yra bendras dėsnis demokratinėse valstybėse, kad rinkimų kampanijos metu galima išgirsti visokių pareiškimų, bet vėliau, jau prisiėmus atsakomybę už valstybę ir konkrečius darbus, tikrai daug dalykų ima vykti natūralia vaga“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
„Reikia suprasti, kad demokratinėse šalyse ikirinkiminė retorika paprastai būna labai garsi ir įvairi. (…) Latvija visada laikė Lenkiją bendradarbiavimo partnere, dėl klausimų Ukrainos atžvilgiu taip pat esame vieningi ir tikimės, kad ši parama bus toliau tęsiama“, – teigė Latvijos ministrė pirmininkė E. Silina.
Ji pažymėjo, kad svarbiausia, jog Lenkija išlaikytų šiuo metu esamus tarptautinius santykius. Tai svarbu ir pačiai Lenkijai, teigė kaimyninės šalies premjerė.
„Lenkijai svarbu, kad santykiai su Ukraina būtų geri ir puikūs ir neabejoju, kad Lenkijos interesas yra pasmerkti tai, ką daro Rusija ir rūpintis savo valstybės saugumu“, – pažymėjo ji.
Antradienį Vilniuje įvykęs I. Šimonytės ir E. Silinos susitikimas – pirmasis po to, kai Latvijos parlamentas E. Siliną į šias pareigas paskyrė rugsėjį.
