Panevėžyje įstrigo
Dvasiniu Lietuvos centru įvardijamoje Šiluvoje kitą pirmadienį vyks neįprastos laidotuvės. Į bendrą kapavietę atguls negimusių kūdikių palaikai.
Gimti, augti, tvirtėti jiems buvo užkirsta galimybė, nes po širdimi šiuos vaikus nešiojusios moterys patyrė persileidimus arba ryžosi abortams.
Šiluvos kapavietė priglaus vien tų negimusiųjų palaikus, kurių gyvybė užgeso Kauno gydymo įstaigose.
Respublikinė Panevėžio ligoninė negimusiųjų palaikus saugo specialiose šaldymo kamerose. Garbingai juos palaidoti besirūpinantis Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys apgailestauja, kad šis opus klausimas Panevėžyje į priekį nejuda.
Apibrėžė, kas yra žmogus
Kauno arkivyskupijos atstovams sutarus su laikinosios sostinės gydymo įstaigomis bei Raseinių rajono savivaldybe, Šiluvos kapinėse skirtas plotas laidoti tiems, kam nebuvo lemta išvysti dienos šviesos.
Pabrėžiama, kad tai pirmoji negimusiems kūdikiams skirta Kauno ligoninių kapavietė, priglausianti urnas su 2020–2023 metais mirusių embrionų bei vaisių iki 22-os nėštumo savaitės palaikais. Iki šiol šios urnos buvo saugomos dviejų Kauno gydymo įstaigų koplyčiose.
Dar tik penkeri metai, kai Lietuvoje priimtas įstatymas, pripažįstantis žmogų nuo pat jo pradėjimo momento. Iki tol gyvybės netekęs negimusysis mūsų šalyje buvo laikomas medicinine atlieka.
O 2019-ųjų pavasarį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įpareigojo šalies medicinos įstaigas mirusį embrioną ar vaisių atskirti nuo medicininių atliekų.
Tai, kas lieka moteriai išgyvenus persileidimą ar patyrus abortą, turi būti iš medicinos įstaigų surinkta, kremuota bei palaidota.
Ženklas Lietuvai
Anksčiau neturėję tokios galimybės, jau puspenktų metų tėvai gali iš gydymo įstaigų pasiimti savo negimusius kūdikius ir laidoti kapavietėse.
Kauno arkivyskupijos vyskupas Saulius Bužauskas būsiančias negimusių kūdikių laidotuves Šiluvoje įvardija didelės svarbos įvykiu ir teigia, jog taip bus parodytas dėmesys žmogui bei duotas ženklas Lietuvai.
Negimusių kūdikių kapavietę Šiluvoje iš pradžių pažymės kryžius, ateityje numatyta pastatyti paminklą.
Pasaulyje apstu
Šiluvos kapavietė bus pirmoji, skirta laidoti Kauno gydymo įstaigose iki šiol saugotiems negimusių kūdikių palaikams, tačiau ne pirma tokia Lietuvoje.
Dar prieš trejus metus Ukmergės ligoninėje uždarius Gimdymo skyrių, šio miesto kapinėse palaidota urna su jame saugotais neišvydusiųjų dienos šviesos palaikais.
Šią kapavietę pažymėjo vietos menininko sukurtas paminklas.
Tai, kas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, pasaulyje jau yra įprasta praktika.
„Nežinau, kaip visoje Lenkijoje, bet Suvalkų krašte, kuris ribojasi su Lietuva, negimusių kūdikių, o tiksliau – persileidimų, abortų aukų, palaidojimu rūpinasi pasauliečių katalikų organizacija. Tai jos nariai iš ligoninių surenka, pavadinkim, negimusių žmonių kūnelius ir organizuoja katalikiškas laidotuves“, – pasakoja Panevėžio Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys.
Šis dvasininkas ieškojo būdų deramai palaidoti tuos, kurie dar negimę neteko gyvybės Panevėžyje.
Pastatytas tik paminklas
R. Zdanys pasakoja išties dažnai susiduriantis su skausmu tėvų, netekusių kūdikių dar šiems negimus.
Kunigas pasirūpino, kad jo aptarnaujamos Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje būtų pastatytas simbolinis paminklas Negimusiam kūdikiui.
„Šis paminklas – vien simbolinis, kape nieko nėra palaidota. O man visada kirbėjo mintis, kad Panevėžyje reikalinga turėti ir negimusių kūdikių kapavietę“, – sako klebonas.
Aktyviau veikti šiuo klausimu jį paskatino faktas, kad prieš penketą metų Lietuvos valstybė oficialiai pripažino, jog žmogumi tampama jau pačiu pradėjimo momentu, tai visą laiką tvirtino Katalikų bažnyčia.
„Kai įstatymais buvo nustatyta, kad gydymo įstaigos privalo saugoti negimusių kūdikių palaikus, ėmiausi žygių, jog jie būtų deramai palaidoti“, – teigė klebonas.
Iš pradžių gavęs Panevėžio savivaldybės atsakingų specialistų patikinimą, kad kapavietė negimusiems kūdikiams laidoti miesto kapinėse bus skirta, dvasininkas ėjo pas Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovus, galop jam buvo sudaryta galimybė susitikti su visu ligoninės kolektyvu.
„Išsakiau ketinimus laidoti negimusius žmones, tarsi gavau pritarimą, bet reikalai šiuo klausimu nepasistūmėjo. Matyt, nebuvau pakankamai atkaklus“, – svarsto kunigas R. Zdanys.
Jis viliasi, jog Kauno pavyzdys laidojant negimusius kūdikius įkvėps ir kitus Lietuvos miestus, tarp jų ir Panevėžį, ir ims rastis kapavietės neišvydusiesiems dienos šviesos.
Palaikai šaldikliuose
Respublikinė Panevėžio ligoninė sako, jog negimusių kūdikių palaikų laidojimo klausimas – labai jautri tema. Pasak jos atstovų, tai kiekvieno asmens ar šeimos sprendimas, kuriam gydymo įstaiga neturi ir net negali turėti jokių galių.
Ligoninė teigia suvokianti, kokį stiprų skausmą ir net sielvartą išgyvena netekusieji kūdikio, ir priduria, kad nė vienas neturime teisės teisti tų, kurie galbūt net negali pažvelgti į mirusį savo vaiką, ne tik jo palaidoti.
Ligoninė pakomentavo, jog kūdikių iki 22-os nėštumo savaitės palaikai jų artimiesiems atiduodami tik gavus raštu pateiktą prašymą. Pasak gydymo įstaigos, tokius prašymus per metus pateikia vienetai.
Duomenų, kiek negimusių kūdikių palaikų yra prikaupusi, Respublikinė Panevėžio ligoninė teigė negalinti įvardyti. Esą tokių duomenų atskleidimas prieštarautų ir medikų įsitikinimams, ir pacientų saugumui.
Kaip teigiama ligoninės atsiųstame komentare, šie palaikai saugomi specialiuose šaldikliuose, kuriuose temperatūra – minus 18 laipsnių ir žemesnė.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos skyriaus vedėjas Raimundas Petrauskas atkreipė dėmesį, kad medikams dažniau padėti tenka toms persileidimą patyrusioms moterims, kurioms vaisius jau būna pasišalinęs iki atvykstant į gydymo įstaigą. Tokiais atvejais gydymo įstaigai saugoti negimusiųjų palaikų nebetenka.
