„Praeitą savaitę vyko ketvirtokų nacionaliniai patikrinimai, skaitymo dalis. Vakar vyko matematikos patikrinimas. Nuo kitos savaitės prasidės ir aštuntokų NMPP (Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimas). Norisi priminti, kad NMPP vykdomas įsivertinimo tikslais. Rezultatai nedaro įtakos, ar bus baigiama klasė“, - trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas.
Ministras informavo, kad „ministerija sulaukė pasikartojančių anoniminių pranešimų, kad prasčiau besimokantys vaikai buvo raginami nedalyvauti NMPP, tą dieną tiesiog neatvykti į mokyklą“.
„Visa tai yra nepateisinama, netoleruotina. Aš tai vertinu kaip reitingų įtaką, kad mokyklos, galvodamos apie kažkokius reitingus, siekia, kad jie neatrodytų prasčiau, ir ragina mokinius, kuriems mokytis sekasi sunkiau, nedalyvauti. Nuo tos reitingavimo kultūros reikėtų eiti tolyn. Mes suprantame, kad tai daro žalą visai švietimo sistemai“, - kalbėjo G. Jakštas.
Prašome atsiliepti tėvus, kurių vaikus atkalbinėjo nuo patikrinimo. Anonimiškumą garantuojame. El paštas: pilietis@delfi.lt
Sarafinas: melas, kad reitingai skatina nesirinkti testų
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas nustebino, kad ministras savo pasisakymuose remiasi anoniminiais pranešimas.
„Pasirodo, kad to užtenka, ir Seimo Švietimo ir mokslo komitete galima tokiais argumentais remtis“, – stebėjosi G. Sarafinas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius teigė, kad jie gauna visai kitokias žinias iš mokyklų.
„Mes lankėmės daugybėje mokyklų, ir, palyginus su ketvirtokų, aštuntokų NMPP testus 2018 arba 2019 metais su 2023 metais, tai įvyko totalus regresas šitų testų atžvilgiu. Tų testų yra sumažėję. Seniau buvo tikrinama pradinukams matematika, skaitymas, rašymas ir gamtos pažinimas. Aštuntoje klasėje būdavo tikrinamos penkios kompetencijos. Dabar tikrina tik po dvi“, – teigė G. Sarafinas.
Pasak pašnekovo, mokyklos jau pačios teigia nebesuprantančios, kam atliekami tie testai, negali iš tų testų rezultatų išvadų apie pažangą.
„Jeigu pamatytumėte, kaip atrodo tie rezultatai pateikiami mokykloms, jūs nugriūtumėte. Sakytumėte, kad „tai yra kliedesys“, – komentavo G. Sarafinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad mokyklos negauna NMPP užduočių pavyzdžių, rezultatų analizių išaiškinimo, kokios yra dažniausios klaidos, pagalbos paketų, padedančių geriau išmokyti jaunuolius.
„Nieko nebeliko, kas buvo 2018 metais“, – teigė G. Sarafinas.
Kartu žurnalo vyriausiasis redaktorius akcentavo, kad darant bet kokius reitingus bet kokių mokyklų yra didelis svoris suteikiamas testus, egzaminus laikančiųjų skaičiui.
„Kitaip tariant, jeigu dalis mokinių neateina, arba mokytojai ragina juos, kad jie neateitų į testus ar egzaminus, arba nesirinktų tų egzaminų, tai mokykla eina žemyn. Taip yra suprantama, kad mokykla mažai mokinių išmoko“, – aiškino G. Sarafinas.
Jis tokius teiginius, kad reitingai skatina neiti į testus ar egzaminus, vertina kaip melą.
„Mes sakome priešingai. Mes skatiname eiti, nes reitingai parodo visą akademinį parengimą, įskaitant ir tai, kiek vaikų buvo vienaip ar kitaip išmokyti“, – dėstė G. Sarafinas.
Rusiškų mokyklų neuždarinės
Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra net svarstoma. Tačiau bus svarstoma, ką galima padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba, nesiskirtų, teigė švietimo mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
„Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra net svarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos.
Klausimas yra paprastas: ką galime padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba, nesiskirtų. Palikdami viską taip, kaip yra dabar, nuskriaudžiame mokinius. Mokinių pasiekimai ir savirealizacija darbo rinkoje, kai mokomoji kalba yra rusų, yra gerokai prastesni, nei tai yra daroma kitomis kalbomis“, – sakė G. Jakštas per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį.
Kalbėdamas apskritai apie mokymą tautinių bendrijų kalba, ministras atkreipė dėmesį, kad šis mėnuo po kaimynų latvių ir estų startavo aktyvesnėmis diskusijomis, ar šiuo klausimu reikia ką nors daryti ir Lietuvoje.
„Mėnuo užsibaigė. Dažniau girdimu klausimu visgi, ką reikėtų daryti, ir, kaip veiksmai turėtų išsidėstyti laike. Džiaugiuosi, kad tos diskusijos vyksta, ir darosi vis konstruktyvesnės. Matome ir Vilniaus miesto savivaldybė jau kalba ir apie konkrečius sprendimus“, – teigė G. Jakštas.
Ministras žadėjo, kad kitą savaitę pristatys išgrynintus ministerijos siūlymus dėl tautinių bendrijų švietimo.
„Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas, organizuosime ir mes diskusijas. (…) Mūsų tikslas yra lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams. Apie tai, ar dabartinis mokyklų tautinių mažumų kalbomis modelis yra pats tinkamiausias, ar reikia jį tobulinti, pavyzdžiui, daugiau dalykų mokyti lietuvių kalba, diskutuojama jau senokai, tačiau tos diskusijos nebūdavo labai aktyvios“, – kalbėjo G. Jakštas.
Diskusijos prasidėjo po incidento
Diskusijos dėl mokyklų rusų mokomąja kalba ateities Lietuvoje prasidėjo pasirodžius žinioms, kad porai paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendraklasį pneumatiniu ginklu.
Tada švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sako, kad tokios situacijos kyla dėl sudėtingos šios tautinės grupės integracijos Lietuvoje. Todėl politikas ieško teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
„Jeigu mokykla yra įsteigta savivaldybės, tai steigėjas gali priimti sprendimus. Tačiau norėtume ir nacionaliniu mastu priimti sprendimus, kad tos mokyklos rusų tautinių mažumų pradėtų nykti, nes suprantame, kad ir vaikai auga atskirti, integracija į Lietuvą sudėtingesnė. Man atrodo, būtų visiems naudos, jeigu ateityje rusiškų tautinių mažumų mokyklų neliktų“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, Latvijai ir Estijai tokį sprendimą priimti buvo lengviau, mat šiose valstybėse nėra daugiau didesnių tautinių mažumų bendruomenių.
Pasak jo, Lietuvos atveju siekiama išsaugoti turimus sutarimus su Lenkija, o išskirti vieną tautinę mažumą – nėra teisinio pagrindo.
Vėliau nuo to konkretaus incidento atsitraukta.
ELTA primena, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.
Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m. Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojama.
