„Kai nervinamės dėl kitų šalių oficialių atstovų pasisakymų apie karą Ukrainoje, visada verta pasižiūrėti į save. Kaip sureaguotų demokratinis pasaulis, kaip sureaguotų Ukraina, jei Bideno nacionalinio saugumo patarėjas J. Sullivan paskelbtų, kad JAV saugumo taryboje kaip vienas iš realių būtų svarstomas Ukrainos pralaimėjimo scenarijus, , o realiausias yra karo teritorinis užšaldymas? Arba Prancūzijos prezidentūra, ar Vokietijos kanclerio ofisas praneštų apie tokias mąstymo tendencijas?
Lietuvos, kuri ruošiasi šiemet priimti NATO vadovus, ir kuri imasi atsakomybės organizuoti, koordinuoti samito (viršūnių susitikimo, – Delfi) sėkmę, nacionalinio saugumo patarėjas praneša pasauliui ir Ukrainai būtent tokius dalykus. Gerai, kad maži, mažai kam rūpim“, – feisbuke ketvirtadienį vakare rašė A. Januška.
Taip rašydamas jis turėjo omenyje prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio komentarus, kuriuos pacitavo:
„Turime dirbti ir ruoštis trims pagrindiniams scenarijams. Baziniam scenarijui – konfliktas stringa ten, kur jis yra dabar, judinant šiek tiek konflikto ribą. Antras – Ukrainos pergalė. Trečias – Rusijos pajėgų sėkmė“, – tris scenarijus įvardijo K. Budrys. „(Svarbu – ELTA) ne tiek išsigryninti visas tas kintančias detales ar numatyti, kuris (scenarijus – ELTA) bus, bet Lietuvai, ruošiantis lygiai taip pat ar viršūnių susitikimui, ar visiems kitiems veiksmams...
Atsakymas varijuoja priklausomai nuo to, kokia bus Rusijos ekonomikos būklė, kiek turima atsargų ir panašiai. Tačiau aš esu pesimistas ir manau, kad tai galėtų įvykti greičiau, negu kas nors galėtų manyti“, – tvirtino jis..
Ir nereikia čia jokių pasiteisinimų, kad ne taip suprasta“, – pabrėžė A. Januška.
Jo teigimu, tokių prognozių „realizmas“ remiasi tikėjimu, kad Rusijos potencialas yra neišsemiamas, „kad jų pralaimėjimas tik laikinas, mobilizacinis gebėjimas, lyginant su Ukraina yra begalinis, sankcijos nesustabdys Rusijos galios, Ukrainos pralaimėjimas nepageidautinas, bet gana realus scenarijus.“
A. Januškos teigimu, tokie aukšti pareigūnai turėtų jausti, iš kokių pozicijų jie kalba.
„Kalbi ne tik už prezidentūrą, bet ir už Lietuvą. O šiuo atveju, kalbi iš tribūnos, kur esi būsimo NATO samito šeimininkas. Tai kokią žinią siunti pasauliui ir Ukrainai apie Lietuvą? Kas planuojama svarstyti valstybės gynimo taryboje?
Tikri politikos lyderiai viešai nesvarsto savo veikimo scenarijų. Tai padaroma tyliai, arba tai jau yra įaugę į politiko besąlyginius refleksus.
Tai kas vadinama baziniu scenarijumi, jau yra Ukrainos pralaimėjimas, kuris niekada neturėtų įvykti. O „rusijos sėkmės“ scenarijus pasauliui yra katastrofa“, – rašė signataras.
Diplomatas pabrėžė, kad Rusijos pergalė nebūtų tik Ukrainos pralaimėjimas – tai būtų visos Vakarų civilizacijos ir, ypač jos europinės dalies, katastrofa.
„Žlugtų visa vertybinė, moralinė Vakarų pozicija, būtume nublokšti atgal į chaosą tarptautiniuose santykiuose, turėtume gyventi apkasuose, o ne svajoti apie gerovės valstybes. Visiškai neaišku, ar išliktų NATO ir ES, pergalinga rusija prisijuntų prie Kinijos tiesiogiai grasindama globaliems JAV interesams.
Bet tai įvykti negali, nes tai neįmanoma.
Ukrainos pralaimėjimas būtų demokratinio pasaulio liberalios hegemonijos (taisyklėmis grįsti tarptautiniai santykiai, teisės viršenybė, žmogaus orumas ir kt) pabaiga, o tai neatitinka Vakarų sutelktinio intereso, ir tai negali įvykti“, – teigė A. Januška.
„Tada pasvarstykime ir kometos nukritimo ant žemės scenarijų ir įtraukime į savo gynybos tarybos darbotvarkę.
Ir dar. Diskusijos dėl ateities yra mūsų dabarties suvokimo dalis. Karo Ukrainoje baigtis nebus apspręsta fizikos dėsnių, šalto kosmoso begalybėje ir abejingume.
Ją nuspręs žmonės, kurie apsispręs, kokie jų tikslai, kiek yra valios ir jėgos įgyvendinti ir taip atsiras nauja realybė. Ji bus sukurta, jos dar nėra. Todėl apsisprendimai kuria realybę.
Kaip ir abejonės kuria realybę, bet kitokią. Kokią realybę kurią scenarijai, kuriuos prezidento patarėjai siūlo svarstyti Lietuvai?“, – tęsė signataras.
Tad, anot A. Januškos, derėtų svarstyti ne kažkokius abstrakčius scenarijus, bet nuolat sekti bei informuoti apie valstybės interesus.
„Derėtų svarstyti ne kažkokius abstrakčius scenarijus, perkeliant būrimą ir nuojautas (ar ekspertinius spėjimus, kad ir kaip jie gerai būtų informuoti), kaip vieną iš esminių politikos formavimo įrankių, bet nuolatos formuoti ir sekti valstybės interesus, kurie nuolat keičiasi dinamiškai besikeičiančioje karo situacijoje. Kaip išvengti realpolitik pavojingų spąstų (o tie spąstai ir yra prezidentūros siūlomo „bazinio“ scenarijaus užšaldymas), kurie gali sukurti naujo appeasement (nuraminimo) realybę.
Reikia tikėtis, kad Prezidentas tą supranta“, – pridūrė diplomatas.
