Nuolatinė darbuotojų kaita
Švietimo viceministro Ramūno Skaudžiaus teigimu, pedagogų trūkumas – ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos bei likusio pasaulio problematika.
„Visame pasaulyje, net ir ten, kur mokytojų atlyginimai yra vieni aukščiausių, yra juntamas mokytojų trūkumas. Šioje vietoje mes taip pat esame įsivertinę, kad mokytojų vidutinis amžius yra gerokai virš 50 metų ir artėja natūrali kaita, ir ta situacija, net ir tame pačiame mieste, bet skirtingose mokyklose, gali būti skirtinga“, – teigė jis.
Jis atsklėidė, kas yra atsakingas už tokių rizikų valdymą.
„Norisi pabrėžti, kad, bet kokiu atveju, už kolektyvo formavimą, atnaujinimą yra atsakingas, visų pirma, mokyklos vadovas – jis turi matyti tam tikras tendencijas, taip pat savivaldybė ir mes matome, kad savivaldybės imasi tam tikrų veiksmų pritraukti tuos mokytojus ir suvaldyti rizikas“, – dalijosi pašnekovas.
Anot jo, apžvelgus esamą situaciją ir tai, kiek žmonių baigia pedagogikos krypties studijas, yra paskaičiuota, kad, jeigu jų dauguma įsidarbintų mokyklose – tokios kaitos užtektų natūraliai pedagogų kaitai mokyklose užtikrinti.
„Šiuo metu, jeigu pažiūrėtume su ikimokyklinio ugdymo pedagogais ir bendrojo ugdymo pedagogais, Lietuvoje yra apie 45 000 darbuotojų. Duomens, kiek jų kasmet išeina į pensiją – dabar aš negalėčiau pasakyti. Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, kiek maždaug mokytojų ieško darbo vietų arba kiek mokyklos turi darbo vietų, tai tikrai matome, kad mažiausiai apie 600 mokytojų kasmet, kiekvieną vasarą yra ieškoma“, – teigė R. Skaudžius.
Pasak jo, situacijos net nereikėtų vadinti trūkumu – atsiranda natūrali darbuotojų kaita.
„Aišku, mes, iš kalbėjimosi su mokyklų vadovais, su mokytojais, matome, kad tas trūkumas, iš esmės, jaučiamas, nes nėra taip, kad tu, kaip mokyklos vadovas, galėtumei rinktis, kada yra atidaryta darbo vieta, tarp, tarkime, dešimt ar dvidešimt norinčių, iš daugybės kandidatų. To rinkimosi tikrai nėra“, – teigė švietimo viceministras.
Atskleidė, kokių sričių pedagogų trūksta labiausiai
Anot R. Skaudžiaus, šiuo metu Lietuvoje galima pastebėti, jog vienų specialistų trūksta, o kitiems neužtenka net ir siūlomų darbo vietų.
„Pavyzdžiui, į kūno kultūros mokytojų vietą, pagal tai, kiek dabar yra ieškančių darbo ir kiek yra darbo vietų per visą Lietuvą paskelbta, tai vidurkis yra, kad maždaug 40 mokytojų – į vieną darbo vietą. Tai matome kūno kultūros mokytojų ryškų perteklių“, – dalijosi švietimo viceministras.
Anot jo, ministerijos analizės duomenimis, labai stipriai šalyje trūksta lietuvių kalbos ir kitų pagrindinių dalykų mokytojų.
„Lietuvių kalba ir literatūra, matematika, gamtos mokslai, anglų kalba, ypatingai specialistų poreikis yra jaučiamas Vilniuje, taip pat istorijos dalykai – iš esmės, tai tie pagrindiniai dalykai. Mes matome ir vidutinį mokytojų amžių, ir pagal tai sprendžiame, koks tai poreikis bus ir ateityje“, – dalijosi R. Skaudžius.
Jo teigimu, išvardintos sritys – prioritetinės, tad, pasirinkus pedagogikos studijas, studentai pretenduoja ir į stipendiją.
„Pasirinkus pedagogikos studijas, yra gaunama stipendija. Jeigu pasirenkamos gretutinės studijos, pavyzdžiui, aš renkuosi studijuoti matematiką ir pasirenku gretutines pedagogikos studijas, tai taip pat gaunu stipendiją. Būtent šioms kryptims yra išskirta dar papildoma priemonė, kad paskutinių kursų studentai, kurie sudaro sutartį arba su savivaldybe, arba su mokykla ir įsipareigoja po studijų dirbti mokykloje bent 3 metus per 5 metų laikotarpį, tai jiems stipendija yra padidinama nuo 300 iki 500 eurų ar net daugiau“, – pasakojo jis.
Anot R. Skaudžiaus, visų pirma, renkantis studijuoti šios profesijos studijas, labai svarbu yra išbandyti darbą mokykloje, todėl stipendijos didinimas ir yra nukreiptas į šį tikslą.
Specialistams svarbu ne tik pinigai
R. Skaudžiaus teigimu, jauni žmonės neslepia, kad jiems svarbu yra ne tik darbo užmokestis, bet ir kultūra bei vertybės, kurias sukuria darbdavys.
„Pavyzdžiui, programoje „Renkuosi mokyti“, kuri irgi kasmet pritraukia daug naujų mokytojų, kad tapti jos dalimi, yra nemažas konkursas ir kaip pati programa, jos atstovai teigia – tikrai ne ką mažesnis negu į garsiausių pasaulio universitetų studijų programas. Matyt, čia yra labai svarbu tai, ką pozicionuoja pats darbdavys, pats vadovas, administracija, kokia yra atmosfera mokykloje“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, mokykla kuria aplinką ne tik darbuotojui, bet ir mokiniams – formuoja kultūrą, tradiciją bei drausmę.
„Patys moksliniai tyrimai rodo, kad tai, kokie vėliau yra rezultatai tiek matematikos, tiek skaitymo gebėjimai, labai priklauso nuo to, kada vaikas patenka į ugdymo sistemą. Tarkime, mes turime šeimas, kurios skiria nemažą dėmesį nuo mažens knygų skaitymui, lanko muziejus ir turime šeimas, iš socialinės rizikos šeimų, kur tikrai tas mažas vaikas ar pradinukas net neturi normalios darbo vietos. Tyrimas sako, kad ypatingai svarbu, kad tie vaikai, iš socialinės rizikos šeimų, kuo anksčiau patektų į ugdymo sistemą, nes tai turi labai daug įtakos ateičiai ir mokymosi rezultatams“, – dalijosi R. Skaudžius.
Tam, kad pinigai visų problemų neišspręs, pritaria ir mokyklų vadovų profsąjungos vadovas Dainius Žvirdauskas, sakydamas, kad atlyginimas – svarbus faktorius, bet reikia nepamiršti ir darbo sąlygų, emocinės aplinkos bei organizacijos klimato vystymo.
„Dabar tikrai palaikyčiau tą nuomonę, kad atlyginimas būtų vienas iš tų veiksnių, kuris apdėtų šiuos klausimus spręsti, bet nereikia žiūrėti labai siauriai, nes mes kalbėsime, kad mokytojams reikia atlyginimo, tada yra viešojo sektoriaus darbuotojai, tuoj pat ir medikai, pareigūnai, kariuomenė – visa tai turėtų būti tam tikrame balanse, reikia ieškoti ir nereikia išskirti nei vienos iš šitų grupių, aš sakyčiau, bet valstybei tikrai reikia rūpintis, kaip visada duoti tam tikrą progresą, kažkokią viltį ir optimizmą“, – teigė jis.
Dirbtinio intelekto įtaka
Nors pasaulyje vis daugiau sričių užvaldo dirbtinio intelekto jėga ir kai kurios valstybės jau pradeda investuoti į dirbtinio intelekto integraciją į švietimą, R. Skaudžius teigė nemanantis, jog dirbtinio intelekto sistemos gali išaugti tiek, kad pakeistų mokytojus.
„Visų pirma, mokymasis yra ir apie ryšį, ir apie santykį, ir apie bendrystę, bet, kad dirbtinis intelektas prisidės prie mokymo ir ugdymo proceso, gebės jį labiau personalizuoti ir pritaikyti mokiniams – tai faktas ir, man atrodo, yra labai svarbu ties tuo dirbti“, – teigė jis.
Anot švietimo viceministro, natūralu, kad mokytojo vaidmuo keisis, nes jo darbą ir tam tikras funkcijas palengvins dirbtinio intelekto sistemos, bet jis, kaip žmogus, yra be galo svarbus.
„Labai dažnai netgi yra renkamasi tam tikros profesijos ar specialybės pagal tai, kuris mokytojas tave uždegė tuo dalyku, kuris tave sudomino ir su kuriuo tu turėjai tam tikrą ryšį, tai yra tą empatiją ir supratimą“, – teigė jis.
Mokytojų uždarbis Lietuvoje
Anot švietimo viceministro R. Skaudžiaus, šiuo metu yra siekiama, kad mokytojo atlyginimas sudarytų 130 procentų vidutinio šalies atlyginimo. Jo teigimu, remiantis 2022 metų lapkričio duomenimis, vidutinis mokytojo atlyginimas svyruoja nuo 1780 eurų iki maždaug 2020 eurų prieš mokesčius.
„Man atrodo, yra labai svarbu susitarimas ir siekis. Siekis ir yra turėti tą atlyginimą nuo šalies vidurkio, kad jis būtų pasiekęs apie 130 procentų. Šiuo metu, pernai metais buvo apie 112 procentų šalies vidurkio, tai reiškia, kad jis yra didesnis negu šalies vidutinis atlyginimas. Šių metų duomenų dar laukiame patikslinimo, bet prognozuojame, kad bus apie 118 procentų ir iki kitų metų tikslas yra pasiekti, kad tai būtų 130 procentų“, – dalijosi pašnekovas.
R. Skaudžiaus teigimu, pedagogų atlyginimas Lietuvoje yra vienas iš sparčiausiai kylančių tarp EBPO šalių.
„Jeigu pasižiūrėtumėme, koks atlyginimas buvo, tarkime, 2019 metais sausio mėnesį ir koks jis yra dabar, tai jis yra bene sparčiausiai pakilęs, tarp visų kitų specialybių. Jis yra nuo 2019 iki 2023 metų pakilęs 60 procentų“, – teigė švietimo viceministras.
Situacija Akmenės rajone
Šiuo metu Akmenės rajone yra 12 švietimo įstaigų, o per ateinančius metus bendrai savivaldybei truks 50 mokytojų. Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas atskleidė, kaip apskaičiuojamas toks trūkumas.
„Mes žiūrime amžių vidurkį ir matome, kad tikrai mokytojai, pasiekę tam tikrą pensijinį amžių, nedega toliau noru likti, mokyti vaikus ir ta praktika jau matoma, kad, išėjus iš darbo, įgijus pensijinį amžių, tiesiog mes pritrūksime labai mokytojų“, – aiškino jis.
Anot Akmenės rajono savivaldybės mero, šiuo metu jau yra artėjama prie kritinės ribos ir, nors mokyklose nedirba daug pensijinio amžiaus mokytojų, tačiau išryškėja ir kita problema – mokyti nebeateina ir jauni specialistai.
„Kai kur prašoma, netgi, kad liktų pensininkai, bet vis tiek reikia skaičiuoti į priekį, nes aš žinau, kad kai kurių įstaigų jau ir šiemet buvo problematika, kad nebuvo mokytojų, aišku, dar didesnės problemos būna, kai, tarkime, viduryje mokslo metų išeina mokytojai – kur tada rasti mokytoją? Iš kur jį prisišaukti? Kaip jį prisišaukti? Situacija tokia sudėtinga“, – teigė V. Mitrofanovas.
Šiuo metu mokytojai dirbti į Akmenę kviečiami ir viliojami pačiais įvairiausiais būdais: siūlomos stipendijos, kompensacijos už mokamas studijas, išmokos įsikūrimui Akmenės rajone, kelionės į darbą kompensacijos bei įvairios kitos sąlygos. Akmenės rajono savivaldybės meto teigimu, požiūris turi būti sisteminis ir reikia išbandyti įvairius variantus. Tai – vienas iš jų.
„Kažkada pas mus panaši situacija su medikais buvo ir tam tikra medikų pritraukimo programa suveikė, ypatingai šeimos gydytojų. Mes matome dabar problematiką ir su mokytojais“, – tikino jis.
Situacija regionuose prastesnė nei didmiesčiuose
Anot mokyklų vadovų profsąjungos vadovo D. Žvirdausko, didesniuose miestuose pedagogai turi didesnį ir platesnį darbo vietų pasirinkimą.
„Dažnai jie eina dirbti į paslaugų sektoriaus sferas ar kitas įvairias sferas, kur yra mažiau atsakingas, mažiau emocionaliai sekinantis darbas, turintis mažesnį kontaktą su žmonėmis, o, pavyzdžiui, regionuose, man teko girdėti, kad jau nėra išvis net iš ko paimti, net iš kaimyno negali, atsiprašant, pavogti mokytojo, nes jų tiesiog nėra. Yra atvejų, kuomet laikinai dirba buvę mokiniai, neturintys net aukštojo išsilavinimo, nes tiesiog nėra žmogaus, kuris stovi prieš vaikus“, – dalijosi jis.
Anot jo, nedidelėse regionų mokyklose situacija yra dar sudėtingesnė, todėl ieškoti išeičių – reikia.
„Natūralu, kad Akmenės ir, galbūt, kitų regionų savivaldybių vadovai ieško papildomų finansinių tokių motyvatorių ir jie teisingai daro, nes kitos išeities nėra“, – teigė D. Žvirdauskas.
Programa „Renkuosi mokyti“
Mokytojų paruošimo programos „Renkuosi mokyti“ vadovo Artur Markevič teigimu, „Renkuosi mokyti“ yra iniciatyva, kuri Lietuvoje vyksta jau penkioliktus metus. Jos metu ieškoma žmonių, kurie nebūtinai turi pedagogo išsilavinimą, bet, jiems rūpi švietimas ir jie norėtų dalintis savo patirtimi su kitais.
„Kiekvienais metais mes vykdome dalyvių atranką, kiekvienais metais į mūsų programą pretenduoja apie 300-400 kandidatų, bet atrankos metu, kuri yra daugiapakopė, mes atrenkame iki 30 žmonių. Atranka remiasi žmonių nusiteikimu, apie tai, kodėl jie norėtų mokyti mokykloje, kodėl jie norėtų ateiti į mūsų programą, nes dabar Lietuvoje mes išgyvename mokytojų trūkumo problemą, bet mūsų programa nekelia sau tikslo, tiesiogiai išspręsti šią problemą“, – dalijosi A. Markevič.
Anot jo, programoje daugiau kalba apie tai, kokius gebėjimus turėtų turėti mokytojas, esą formuojant mokytojo, kaip lyderio veidą, tada ir trūkumo problema pradės spręsti, nes imsime kitaip žiūrėti į mokytojo svarbą ir mokyklai, ir visai visuomenei.
„Kiekvienais metais atrenkame nuo 20 iki 30 mokytojų ir statistika mūsų rodo, kad po dviejų metų, nes mūsų programa dalyviui trunka dvejus metus, jis dvejus metus įsipareigoja dirbti mokykloje, 75 procentai dalyvių lieka švietimo sistemoje. Tai yra žmonės, kurie iki tol nebuvo švietimo sistemoje, jie ateina ir didžioji dalis jų lieka. Dalis jų, galbūt, keičia savo darbo poziciją, tampa mokyklų vadovų pavaduotojais arba net vadovais, kai kurie eina į švietimo politiką arba akademinę sritį“, – teigė A. Markevič.
Padeda kovoti su problemomis
Anot A. Markevič, mokykla yra dinaminė bendruomenė, kurioje yra įvairių problemų, kylančių iš skirtingų sričių ir patys mokytojai tikrai supranta, kokie iššūkiai kyla švietimo sistemoje.
„Mane, kaip šios programos vadovą, labai džiugina ir tai, kad tai yra žmonės, kurie ir nori kažką pakeisti, jie tiki, kad švietimo sistemoje yra ne vien tik problemų, bet ir galimybių, erdvės veikti ir kurti, o mūsų programa funkcionuoja būtent tam, kad mes tiems, pradedantiesiems mokytojams, padėtume dorotis su tomis problemomis, su kuriomis jie susiduria“, – dalijosi jis.
Dažnai mokytojams tenka dirbti net keliose skirtingose mokyklose, tam, kad pasiekti norimą darbo užmokesčio lygį. Pašnekovo teigimu, mokytojų algų didinimas – padėtų mokytojams sukurti savo darbo sąlygas tokias, kokios jam būtų priimtinas.
„Problema, kad jiems reikia lakstyti ir kurti sau tą krūvį, ir tai išderina jų galimybes įsitraukti į vienos bendruomenės kūrimą, tai šia prasme, sakyčiau, kad tikrai mokytojas žymiai geriau jaustųsi, bet visada yra „bet“. Svarbu galvoti ne tik apie tą finansinį palaikymą ir skatinimą, bet ir tiesioginę pagalbą mokytojui, kai jis susiduria su kažkokiais iššūkiais ugdymo procese“, – teigė A. Markevič.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
