Šių metų pabaigoje dar karštesni debatai nuvilnys per visą Europą, mat baigs galioti Europos Sąjungos (ES) direktyva, pagal kurią laikrodžius persukinėja dauguma bendrijos narių. Tiesa, Europos Komisija jau yra patvirtinusi laiko pasukimo grafiką ir ateinančiam penkmečiui. ES nepriklausanti Rusija pranešė, kad paskutinį kartą pasuko laikrodį ir daugiau to nebedarys.
Gyventojų skundų dėl laiko persukimo sukeliamų nepatogumų sulaukianti Seimo kontrolierių įstaiga buvo atlikusi tyrimą ir rekomendavo Vyriausybei nekaitalioti laiko, tačiau jos balsas nebuvo išgirstas. DELFI skaitytojai peikia laiko sukiojimą, anksčiau atlikti visuomenės nuomonės tyrimai irgi nebuvo palankūs ES direktyvos diktatui.
Skundų nebetiria
„Elektroninių laiškų ir skambučių iš laikrodžių rodyklių sukinėjimu nepatenkintų piliečių sulaukiame pakankamai nemažai, ypač tuo metu, kai yra keičiamas laikas, t.y. kovą ir spalį, tačiau šių skundų tyrimo daugiau nebeatliekame, o piliečiui paaiškiname, kad ši problema jau kartą buvo Seimo kontrolierių įstaigoje išnagrinėta ir visa surinkta medžiaga kartu su išvadomis pateikta Vyriausybei“, – DELFI sakė Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius.
2008 m. jo iniciatyva atlikto tyrimo išvada - laiko keitimo ekonominė nauda yra abejotina, o medikai vienbalsiai tvirtino, kad laikrodžių rodyklių sukinėjimas labai išbalansuoja pagyvenusių žmonių ir vaikų psichinę būseną.
„Esu tikras, kad turėtų būti atsižvelgta ir į šios visuomenės dalies nuomonę, todėl siūlyčiau Vyriausybei organizuoti visas socialines grupes apimantį visuomenės nuomonės tyrimą, kuris padėtų baigti kelerius metus trunkančią diskusiją. Nuoširdžiai viliuosi, kad 2011 m. pabaigoje baigsianti galioti ES direktyva dėl vasaros laiko keitimo bus pakankama dingstis Vyriausybei iš esmės sugrįžti prie šio klausimo ir šią problemą išspręsti“, - sakė kontrolierius.
Grįžta prie vasaros laiko
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko keitimo, kuriai pritarimą yra pareiškusi Lietuvos Vyriausybė, galios iki 2011 m. pabaigos. Tiesa, Europos Komisija jau yra patvirtinusi laiko pasukimo grafiką ir ateinančiam penkmečiui.
Nuo 1991 m. Lietuva, geografiškai priskiriama antrajai laiko juostai, gyveno jos ritmu, bet po 1998 m. reformos mūsų šalis buvo priskirta pirmajai laiko juostai. Seimo kontrolierių įstaiga atkreipia dėmesį, kad 2000 m. vasarį tuometis ir dabartinis premjeras Andrius Kubilius nurodė, kad laikas šalyje turi būti nustatomas taip, kaip nori jos gyventojai. Tad 2000 m. pavasarį mūsų šalis pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo neįvedė vasaros laiko. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė atsižvelgusi į „Vilmorus“ 2000 m. atliktos apklausos rezultatus.
Tačiau netrukus, atsižvelgus į Europos Sąjungos direktyvą, buvo grįžta prie sezoninio laiko.
Ekspertai neįtikino
R.Valentukevičiui atliekant tyrimą tuometiniai keturioliktosios Vyriausybės sveikatos apsaugos ir ūkio ministrai – „darbietis“ Rimvydas Turčinskas ir „valstietis“ Vytas Navickas tvirtino, kad Lietuvoje nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių neigiamą vasaros ir žiemos laiko įvedimo poveikį Lietuvos gyventojų sveikatai.
Seimo kontrolieriaus 2008 m. tyrime rašoma, kad Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministrams buvo pateiktos ekspertų nuomonės, nepritariančios laiko pasukimui, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta.
Buvo teigiama, kad išsamių tyrimų nėra, o Higienos institutas teigė, kad žmogaus organizmas gana greitai prisitaiko prie naujo laiko, ypač kai paros ritmas pasikeičia tik viena valanda.
Tačiau iš kontrolieriaus tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas 2006 m. išsakė nuomonę, jog žmonėms sutrinka miegas, atsiranda asteninė būklė, išryškėja depresija, kurios atvejų ypač padaugėja pavasarį ir rudenį, t. y. ligos pikai sutampa su sezoniniu astronominio laiko keitimu.
Apie žalą sveikatai dėl sukeliamo streso kalbėjo ir Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentas A. Abaravičius. „Endokrinologai mano, kad, pasikeitus žmogaus ritmui, kažkuriam laikui sutrinka ir hormonų veikla. Pasukus laikrodžio rodykles į priekį, bene blogiausiai ima jaustis tie, kurių miego ritmas yra sutrikęs. Žmogaus endokrininė sistema reguliuoja viso organizmo veiklą: psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą“, - rašyta kontrolieriaus išvadoje.
Sezoninio laiko įvedimui nepritarė ir Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos institutas, kurio direktorė Gražina Tautvaišienė Švietimo ir mokslo ministeriją informavo, jog vasaros laiko įvedimas neturi jokio mokslinio ar ekonominio pagrindo ir prieštarauja gamtos dėsniams. Vasaros laiko panaikinimą remia ir Tarptautinė astronomų sąjunga, kurios narė yra ir Lietuva.
Abejoja energijos taupymo teorija
Prie gyventojų nuomonės tyrimo šiuo klausimu buvo grįžta ir vėliau. Kaip teigiama Seimo kontrolieriaus tyrime, 2006 m. apklausą vėl atliko „Vilmorus“, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Tuomet daugiau nei 55 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie yra neigiamos nuomonės dėl vasaros ir žiemos laiko. Teiginiui, kad kaitaliojant laiką sutaupoma elektros energijos, nepritarė net 79 proc. respondentų.
DELFI skaitytojai irgi peikia laikrodžių sukiojimą. Kovo 25 d. DELFI uždavė dienos klausimą – ar laiko persukimas sukelia nepatogumų. Į šį klausimą atsakė beveik 7 tūkst. skaitytojų. 64 proc. jų teigė, kad visada patiria nepatogumų. 18 proc. patiria kartais. Tiek pat – 18 proc. niekada nepatiria nepatogumų.
Sekmadienį, kovo 27 d., kuomet buvo valanda į priekį pasuktas laikas, DELFI teiravosi skaitytojų, ar jie nepamiršo pasukti laikrodžių rodyklės. Į šį klausimą atsakė 3,6 tūkst. skaitytojų. Didžioji daugumą – 86 proc. teigė nepamiršę. 8 proc. teigė, o 5 proc. apskritai nieko apie tai nežinojo.