"Prisimenant nesenas aštrias ir gana nemalonias diskusijas dėl kai kurių komitetų, ar nereikėtų nutarime numatyti, kad komisijos nariai turėtų įgyti teisę dirbti su slapta dokumentacija, ir tą užrašyti iš anksto, nustatant terminą leidimui gauti", - pažymėjo A. N. Stasiškis.
Baigdamas kadenciją ankstesnysis Seimas statute įtvirtino nuostatą, kad Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariais galės būti tik parlamentarai, turintys teisę susipažinti su slapta informacija. Leidimus susipažinti su slapta informacija išduoda Valstybės saugumo departamentas (VSD), prieš tai patikrinęs pareiškėjų pateiktą informaciją apie jų kontaktus ir praeitį.
Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas sutiko, kad toks leidimas Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos nariams būtinas. "Tai kaip aksioma - visiems turi būti suprantama, kad taip turi būti, - teigė parlamento vadovas. - Tai darbas su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Seniūnai, siūlydami pavardes, turi galvoti apie žmones - ar jie jau turi tokį leidimą, ar neturi kokių problemų leidimą gauti".
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma įregistravo pasiūlymą į nutarimo dėl šios komisijos sudėties projektą įtraukti nuostatą, kad "komisijos nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija".
Parlamentui ketvirtadienį buvo pateiktos frakcijų seniūnų pasiūlytos kandidatūros į Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos narius. Didžiausia Darbo partijos frakcija pasiūlė du atstovus - Kęstutį Daukšį ir Zitą Žvikienę, kitos frakcijos galės deleguoti po vieną parlamentarą. Socialdemokratai pateikė Juozo Palionio, socialliberalai - Gedimino Jakavonio, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos frakcija - Viktoro Rinkevičiaus, konservatoriai - Vidmanto Žiemelio, liberalcentristai - Vytauto Čepo, liberaldemokratai - R. Ačo kandidatūras.
Pagal nuostatus Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija savo darbe gali pasitelkti profesionalius ekspertus, turinčius leidimus susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.
Praėjusių metų spalio pabaigoje VSD Seimo vadovybei pateikus slaptą informaciją apie galimus tuometinio Prezidento Rolando Pakso aplinkos ryšius su nusikaltėliais, iš karto buvo suspenduoti patarėjo nacionalinio saugumo klausimais R. Ačo įgaliojimai. Netrukus jis atsistatydino iš šių pareigų ir automatiškai neteko leidimo dirbti su slapta informacija.
Kaip Eltai teigė VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas, toks leidimas vienos ar kitos institucijos prašymu išduodamas tam tikras pareigas užimančiam asmeniui. Jei R. Ačas sieks tapti minėtos komisijos nariu ir Seimas paprašys suteikti leidimą dirbti su slapta informacija, parlamentaro patikimumas bus svarstomas iš naujo. Tačiau abejojama, ar pareigūnams atskleidus kai kuriuos R. Ačo veiksmus ir ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis, jis galėtų antrą kartą gauti tokį leidimą.