Jai nebuvo jokių galimybių išgyventi – Ž. Naujokas, kaip nustatė ekspertai, moteriai sudavė ne mažiau kaip 23 smūgius peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Ši mirė po 20-30 minučių.
„Smūgiai buvo intensyvūs, suduoti į gyvybiškai svarbias kūno vietas, pažeidžiant vidaus organus, – akivaizdu, kad nuo jų moteris bandė gintis, šaukėsi pagalbos, kas neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji iki mirties išgyveno dideles fizines ir dvasines kančias“, – konstatavo teisėjos Virginijos Liudvinavičienės pirmininkaujama Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Už tai, kad itin žiauriai nužudė 55 metų Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelio gyventoją, anksčiau dėl vagysčių ir smurtinių nusikaltimų keturis kartus teistas Ž. Naujokas vėl pateko už grotų – teismas nusprendė, kad žudikas įkalinimo įstaigoje turės praleisti 14 metų 6 mėnesius.
Ir ši bausmė nėra per griežta, kaip bandė teismui įrodyti nuteistasis ir jį gynusi advokatė – jie siekė, kad Ž. Naujokui kaltinimai dėl tyčinio itin žiauraus nužudymo būtų perkvalifikuoti į nužudymą be kvalifikuojančių požymių, esą auka nepatyrė jokių kančių.
„Ž. Naujokas neturėjo tikslo kankinti nukentėjusiąją, smurtas truko trumpą laiką, ji ilgų kančių nepatyrė“, – buvo teigiama advokatės skunde.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Žiežmarių gyventoja buvo nužudyta dar praėjusių metų sausio 13-osios naktį prie savo namų, vėliau žudikas jos kūną atitempė į namus ir paliko. Ją, iki pusės išrengtą, tik kitos dienos rytą aptiko atsikėlęs sugyventinis.
Jis neslėpė, kad iš karto suprato, jog jo gyvenimo draugę galėjo nužudyti Ž. Naujokas – juk jis išvakarėse buvo atėjęs į svečius.
Nukentėjusysis neslėpė, kad tądien jis su savo sugyventine ir Ž. Naujoku girtavo – į svečius atėjęs vyras atsinešė alaus. Vėliau jo buvo nupirkta dar, o prie kompanijos prisijungė dar du kaimynai. Kas vyko vėliau, namo šeimininkas nežinojo – po televizijos vakaro žinių jis, kaip pats sakė, „smigo“ ir tik atsibudo ryte.
„Po to, kai aš „smigau“, nieko negirdėjau, nieko nemačiau, todėl nežinau, kas vyko namuose“, – sakė jis.
Kad būten Ž. Naujokas galėjo itin žiauriai nužudyti moterį, paaiškėjo dar tą pačią dieną, nors į policijos komisariato areštinę uždarytas įtariamasis ir nepripažino kaltės. Netrukus buvo surastas ir peilis, kuriuo Žiežmarių gyventoja buvo mirtinai subadyta – vėliau paaiškėjo, kad žudikas jį išmetė į šiukšlių konteinerį.
Kai netrukus miestelyje pasklido žinia apie įvykdytą žmogžudystę, netrukus atsirado liudytoja, kuri pareigūnams nurodė, jog matė, kaip kažkoks vyras į namus vilko moterį. Liudytoja sakė, kad tą vakarą ėjo į parduotuvę, kai išgirdo keistus garsus.
„Garsas buvo lyg kas daužytų mėsą, o paskui pamačiau, kaip vyras tempė žmogų – mačiau nuogas kojas, – sakė moteris. – Tada paskambinau sugyventiniui, bet jis liepė eiti į parduotuvę ir nesikišti. Norėjau iškviesti policiją, bet bijojau – galvojau, kad kaimynas sugyventinę muša, juk jie gyvendami dažnai pykosi.“
Liudytoja taip pat pridūrė, kad moterį tempęs vyras ją pastebėjo: „Tada jis sustojo, paleido tą žmogų ir žiūrėjo į mane. Pastovėjo, pažiūrėjo, o aš tada nuėjau, jis man nieko nesakė.“
Tuo metu kita Žiežmarių gyventoja policijos tyrėjams atskleidė, kad dėl tyčinio nužudymo į areštinę uždarytas Ž. Naujokas ne šiaip nužudė moterį – žmogžudystę jis planavo iš anksto.
Liudytojos teigimu, Ž. Naujokas neseniai buvo išleistas į laisvę, o buvo įkalintas dėl to, kad prieš tai nužudytąją buvo sumušęs. Be jokios priežasties – kaip nurodė ne vienas miestelio gyventojas, nuo alkoholio apsvaigęs Ž. Naujokas tapdavo visai kitu žmogumi – buvo agresyvus.
Už grotų atsidūręs Ž. Naujokas negalėjo susitaikyti su realybe ir įkalinimo įstaigoje rengė keršto planą – vyras nutarė, kad išėjęs į laisvę nužudys moterį, dėl prieš kurią panaudoto smurto jis neteko laisvės.
Kad planuoja nužudymą, jis buvo prasitaręs vienai savo pažįstamai – moteris policijos tyrėjams sakė, kad iš tardymo izoliatoriaus buvo sulaukusi Ž. Naujoko laiško, kuriame šis rašė, jog išėjęs į laisvę savo auką „užvers“, „Žiežmariuose bus kraujo klanas“. Be to, jis pridūrė, kad tai nebus sudėtinga – esą bus lengva moterį išvilioti iš namų.
Taip ir buvo – Ž. Naujokas girtavo moters namuose, jos sugyventinis jau buvo „smigęs“, taip pat į namus išėjo ir kiti sugėrovai, todėl kai šeimininkė išėjo į lauką pašerti šunų, vyras nupėdino iš paskos ir nieko nesakęs ėmė moterį badyti peiliu.
„Negaliu pasakyti, kiek dūrių buvo į pilvą, bet jų buvo daug – po pirmo dūrio ji nieko nedarė, tiesiog po kelių dūrių pasakė vieną labai aiškų žodį „padėkit“, – prieš perduodant bylą į teismą prisipažino Ž. Naujokas. – Po vėlesnių dūrių ji išsprūdo, paėjo kelis žingsnius atgal, suklupo ir parkrito. Tada, užšokęs, dar dūriau jai į nugarą. Kaip žinau iš bylos, į nugarą buvo keturi dūriai. Galėjau sužaloti jai rankas, nes kai buvo pirmieji dūriai, ji su ranka bandė dengtis.“
Ž. Naujokas teigė, kad tuo metu namuose buvo dar viena moteris, su kuria jis girtavo, nors iš tiesų tokių aplinkybių teismas nenustatė – moteris jau buvo išėjusi. „Išgėriau, o paskui ją atitempiau į namus“, – sakė žudikas.
„Kai ją žudžiau, šunys, kaip nekeista, nelojo ir manęs nepuolė, o sulindo į būdą ir tylėjo, nors šiaip visada mane puldavo, lodavo“, – sakė jis.
„Kita vertus, gal kada ir buvau minėjęs, kad ją nužudysiu, bet tikrai neturėjau galvoje, jog taip imsiu ir padarysiu“, – aiškino Ž. Naujokas. Jis taip pat išsižadėjo savo žodžių, kad jeigu moters nebūtų nužudęs tą kartą, būtų tai padaręs kitą kartą.
„Dabar blogai jaučiuosi, kiekvieną dieną apie tai galvoju, manau, kad dar ne vienus metus apie tai galvosiu“, – žudikas tikino, jog ateityje daugiau „nei vieno žmogaus pirštu nelies“.
Nors Ž. Naujokas nesutiko, kad kaimynę nužudė itin žiauriai, priešingai manė valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai ir jų ištirtą baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai.
Anot teismo, Ž. Naujokas 23 kartus peiliu dūrė savo aukai į pilvą, krūtinės ląstos kairę pusę, krūtinę, kairę ranką, nugarą.
„Iš esmės buvo smūgiuojama į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas, o tam buvo specialiai pasirinktas pavojingas įrankis – peilis; nukentėjusioji mirė nuo penkių kiauryminių durtinių-pjautinių pilvo ir krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimų su plonžarnių, kepenų, kairio plaučio ir širdies pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvą, kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes“, – teismas pažymėjo, kad nužudytosios kūne nebuvo pomirtinių sužalojimų – visi smūgiai peiliu buvo suduoti nukentėjusiajai dar esant gyvai.
„Nepaisant to, kad specialisto išvadoje yra nustatyta, jog mirtį nulėmę sužalojimai yra padaryti ne daugiau kaip keliolikos minučių bėgyje iki mirties, vis dėlto, nukentėjusioji peiliu buvo žalojama net 23 kartus, smūgiai buvo intensyvūs, suduoti į gyvybiškai svarbias kūno vietas, pažeidžiant vidaus organus, akivaizdu, kad nuo jų auka bandė gintis, šaukėsi pagalbos, kas neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji iki mirties išgyveno dideles fizines ir dvasines kančias“, – pabrėžė teismas.
„Toks brutalus Ž. Naujoko elgesys, turėtas keršto motyvas, pasirinktas pavojingas žalojimo įrankis, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis, kiekis, jų lokalizacija, jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo peržengia paprasto nužudymo ribas ir pagal savo požymius atitinka kvalifikuoto nužudymo požymio „itin žiauriai“ turinį“, – teismo nuomone, nuteistasis, suduodamas daugybę smūgių peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias kūno vietas, neabejotinai suvokė itin žiaurų nukentėjusiosios gyvybės atėmimo būdą ir to norėjo.
