„Dabar žinau, kad gyvenau išgalvota laime, gyvenau savo svajonėmis, – žinau, kad manimi gali daug kas netikėti, bet nesu iš tų žmonių, kuris kitų ašaromis sau laimę kuria“, – kreipdamasis į teisėjus kalbėjo net vienuolika kartų teistas vyras. Jis viešai atsiprašė vienoje oro skrydžių bendrovėje stiuardese dirbančios buvusios savo draugės, atsiprašymo žodžiai ne kartą skambėjo ir teismo salėje, tačiau daugybinius kūno sužalojimus patyrusi moteris jam taip ir neatleido.

Atgailos žodžiai nesugraudino ir baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teisėjų, kurie nusprendė, kad labai sunkų nusikaltimą padaręs E. Alimovas turės kalėti 9 metus. Anot teisėjų, vyras anksčiau yra teistas 11 kartų, teistumai nėra išnykę, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų. Be to, E. Alimovas sužalojo ne tik savo buvusią draugę, bet ir jos kaimyną, kurį išstūmė pro langą iš trečio aukšto, – nukentėjusysis taip pat patyrė daugybinius kūno sužalojimus.

„Nuo E. Alimovo veiksmų nukentėjo du žmonės, prieš vieną iš nukentėjusiųjų nuteistasis smurtavo beveik parą laiko ir veiksmus nutraukė tik įsiterpus pareigūnams, nusikalstamos veikos motyvai – kerštas, pavydas, tikslas žaloti kitą asmenį, siekis palikti ilgalaikes pasekmes, parodyti savo galią prieš silpnesnį asmenį, priversti jį paklusti jo valiai, naudojantis nukentėjusiosios pažeidžiamumu, – pažymėjo teisėjo Ernesto Rimšelio pirmininkaujama teisėjų kolegija. – E. Alimovas nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą itin žiauriai, beveik parą laiko smurtaujant prieš nukentėjusiąją, ją bauginant, neleidžiant išeiti iš jos buto kviestis pagalbos, žeminant ir grasinant. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės parodo ne tik išskirtinį padarytos veikos, bet ir ją padariusio asmens pavojingumą visuomenei, kuris lėmė būtinybę taikyti adekvačiai griežtą bausmę, kurios vienas iš tikslų – apsaugoti visuomenę nuo pavojingo ir ankstesnių bausmių, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus bei nužudymą, nepaisančio ir toliau itin pavojingus nusikaltimus darančio asmens.“

Pasak teisėjų, bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė: „Nagrinėjamoje byloje E. Alimovui paskirta bausmė yra proporcinga tiek siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų interesus, tiek atsižvelgiant į veikų pavojingumą, kaltininko asmenybę, bei siekiant nustatyti adekvačiai optimalias sąlygas kaltininko resocializacijai ir visuomenės saugumui.“

Teismas taip pat nusprendė, kad nuteistasis buvusiai savo draugei privalės sumokėti 20 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ir nors E. Alimovas bandė šią sumą, kaip ir bausmės dydį, užginčyti, apeliacinės instancijos teismo teisėjai pažymėjo, kad tokia pinigų suma nėra per didelė – juk nuteistasis buvusią draugę mušė plaktuku, rankomis, badė peiliu beveik parą laiko.

„Tai leidžia tvirtinti, kad nukentėjusioji kentė didelį skausmą ilgą laiko tarpą, patyrė didelį stresą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą, didelį nesaugumo jausmą, dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo dirbti, užsiimti mėgstama veikla, gauti pajamų pragyvenimui, patirti įvykiai kėlė išgyvenimus dėl ateities neužtikrintumo“, – teisėjai pažymėjo, kad E. Alimovas yra jauno amžiaus, sveikas ir ateityje dirbdamas galės žalą atlyginti.

Pasak teisėjų, nukentėjusioji iki šiol jaučia baimę, yra pažeidžiama ir įbauginta, nors E. Alimovas jau yra įkalintas Pravieniškių kalėjime – teisme paaiškėjo, kad moteris su buvusiu draugu ne kartą bendravo šiam jau esant įkalinimo įstaigoje, tačiau tai darė tik iš baimės.

„Nes tokia ramybės kaina“, – teisėjams aiškino ji.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kad E. Alimovas ilgą laiką smurtavo prieš tuometę savo draugę – vieną dieną jis moteriai sudavė tris smūgius peiliu į ranką, o maždaug po dviejų savaičių, patekęs į jos namus, ne mažiau kaip 28 kartus sudavė rankomis ir plaktuku bei 7 smūgius peiliu į įvairias kūno vietas bei galvą. Tuo pačiu metu jis iš moters buto pro trečio aukšto langą išstūmė jos kaimyną.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu E. Alimovas nepripažino, kad vyrą išstūmė pro langą, aiškino, esą jis pats netyčia galėjo iškristi, nes prieš tai vyko grumtynės.

„Pradėjom stumdytis, stumdytis ir viskas – atsibudau reanimacijoje, – pareigūnams aiškino nukentėjusysis. – Ar aš pats iššokau, ar jis išstūmė – kaip ten atsitiko, gal netyčia kaip mes ten susistumdėm prie pat lango.“

Ernestas Alimovas
Šios grumtynės kilo, kai E. Alimovas iš buvusios savo draugės pareikalavo pinigų – 600 eurų. Savo kaimynę vyras bandė užtarti, bet E. Alimovas nenurimo ir nurodė šiam nesikišti.

„Ne tavo reikalas, nesikišk“, – prieš iškrisdamas iš trečio aukšto iš E. Alimovo išgirdo nukentėjusysis.

Būtent jis tą vakarą E. Alimovui padėjo patekti pas šio buvusią draugę – moteris nežinojo, kad kartu su juo yra E. Alimovas, todėl atidarė buto duris. O čia ji, kaip ir anksčiau, vėl patyrė smurtą – vyras negalėjo susitaikyti, kad moteris nutarė jį palikti, nes nusprendė gyventi su savo sutuoktiniu, kuris ką tik buvo sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos.

Anot nukentėjusiosios, E. Alimovas prieš ją smurtavo ilgą laiką, net tą vakarą smūgius sudavė ne vienu metu.

„Padaužo virtuvėje, sako, gerai pailsėk, o paskui kambaryje vėl kelis kartus suduoda, sako, ir dabar pailsėk“, – teismo dokumentuose užfiksuoti nukentėjusiosios žodžiai.Prieš ją vyras smurtavo ir išvakarėse, kol galop šiai pavyko nuo jo pasprukti ir užsirakinti savo namuose. Bet pasinaudojęs kaimynu jis vėl pateko į namus ir čia tęsė smurtinius veiksmus.

„Kai tu nebevaikščiosi, pažiūrėsiu, kas tave mylės“, – daužydamas moterį plaktuku šaukė E. Alimovas.

„Ką tau pirmiausia sulaužyti kelius ar rankas? Aš tave padarysiu invalide vis tiek“, – moteris prisiminė buvusio draugo žodžius, kai šis įsiveržė į butą.

„Galbūt buvau per didelis egoistas ir jos labai pavydėjau, – E. Alimovas sakė, kad buvusią draugę iki šiol tebemyli, o patekęs už grotų net išsitatuiravo jos veidą ant savo kūno. – Ji mane lydės visą gyvenimą – ne tik ant mano odos padengta tatuiruote, bet ir širdyje.“

Apie šią istoriją E. Alimovas anksčiau buvo pasakojęs Delfi.lt iš kalėjimo – jis tikino, kad nusikaltimą padarė susijaudinęs, apimtas emocijų, kai draugė pasakė, kad jį atstumia ir palieka.

„Jeigu ji manęs nebūtų taip sujaudinusi, nieko nebūtų nutikę“, – E. Alimovas aiškino, kad niekada nesmurtavo prieš moterį, nors teismas nustatė, kad buvo priešingai.


– Sunkiai ir itin žiauriai sužalojau savo gyvenimo draugę, su kuria gyvenau, norėjau kurti bendrą ateitį, – pokalbį kalėjime pradėjo E. Alimovas. – Tai buvo birželio 6 d. vakaras, atėjau į namus pas ją, ten jos namai, ne mano, bet mes kartu gyvenome. Ji man buvo pasakiusi, kad grįžta pas savo vyrą ir mane palieka. Tada buvau išgėręs alkoholio – nedaug, vėliau pripūčiau 2 promiles. Ir kai ji man pasakė tuos žodžius, pasijutau atstumtas, paniekintas, pažemintas. Iš tikrųjų nesupratau, ką padariau, tik po to jau suvokiau, kad tai – didžiausia mano klaida, kurią galėjau padaryti. O juk niekad nesu smurtavęs prieš moterį ar pakėlęs ranką, bet, sako, pirmą kartą būna...

– Tuose namuose buvote ne vienas, buvo dar vienas vyras?

– Taip, kaimynas, su kuriuo atėjome į butą. Mums užėjus į vidų, kaimynui pasakiau, kad tu gali eiti iš čia, čia ne tavo reikalas, bet jis pradėjo... Na, sakė, kad aš afgane (Afganistane – Delfi.lt) tarnavau, – žodžiu, taip atsitiko, kad jis pasiliko pas mus kambaryje. Tada aš su drauge nuėjome į virtuvę, pradėjome aiškintis santykius, po to perėjome į kambarį, kaimynas liko virtuvėje. Paskui iš kambario atėjau į virtuvę pasiimti pinigų, kuriuos laikiau po staltiese, kaimynas ten dar buvo, jam iš šaldytuvo ištraukia martinio ir padaviau atsigerti, mačiau, kad jis irgi buvo apsvaigęs. Ir vėl nuėjau pas draugę į kambarį. O paskui grįžau į virtuvę – žiūriu, kaimyno nėra. Net nesupratau. Draugės klausiau, ar kas nors išėjo pro duris, sakė, kad ne, tada priėjau prie lango, žiūriu, kad guli lauke, iššoko pro langą ir guli ant automobilio stogo.

Man pateikti kaltinimai, kad aš tariamai jį išstūmiau pro langą, nors duodamas pirminius parodymus kaimynas teigė, kad jis negali pasakyti, kaip nutiko – ar pats iškrito, ar aš išstūmiau. Kaip suprantu, paskui jį sesuo pamokė, pasamdė advokatą ir dar iš manęs paprašė 10 tūkstančių eurų žalai atlyginti, teigia, kad aš jį išstūmiau. O juk tai visiškai nelogiška – jis sakė, kad sėdėdamas ant palangės su manimi stumdėsi. Ta palangė yra aukšta – man iki krūtinės, tai kaip jis galėjo su manimi stumdytis sėdėdamas ant palangės ir dar visiškai girtas – pripūtė 3 promiles, manau, jis nesiorientavo aplinkoje.

– Tai jūs teigiate, kad jis pats iššoko? Kodėl?

– Taip, pats, gal išsigando, nes mes su drauge barėmės kambaryje. Ir gan garsiai.

– O ar nebūtų paprasčiau išeiti pro duris?

– Durys buvo užrakintos, jas užrakinau. Nežinau, kodėl, gal saugumo sumetimais. Tada aš atėjau pas draugę, nes norėjau susirinkti daiktus ir išvažiuoti į Kauną, kur ir gyvenau. Neturėjau tikslo prieš ją smurtauti.

– Tai jūs teigiate, kad kaimynas meluoja? O gal jūs tiesiog neatsimenate tų aplinkybių, nes juk buvote išgėręs?

– Atsimenu ir kur kas daugiau papasakojau įvykio detalių nei pati draugė, nei pats kaimynas. Ji neatsimena paties įvykio, ji tik pamena, kad veidrodis dužo, per konfliktą taip ir buvo.

– Tuomet papasakokite apie tą konfliktą.

– Jau kaimyno tuo metu nebuvo – jis buvo iškritęs, kai viskas prasidėjo. Tada draugė pasakė, kad manęs nebemyli, nors man yra žadėjusi amžiną meilę, sakė, jog mane atstumia, palieka, grįžta pas savo buvusįjį, nors su manimi pragyveno dešimt mėnesių, dėjome dideles viltis. Na, bent aš dėjau, kad kursime bendrą ateitį.

– Kodėl pasakė, kad nebemyli?

– Šito nepaaiškino. Tiesiog ji turėjo vyrą, su juo nebuvo išsiskyrusi, jis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Jeigu neklystu, šį mėnesį jau išėjo į laisvę.

Ir kai tai man pasakė, nesuprantu, kodėl, bet aš jai trenkiau į veidą. Buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai... Pamenu tą momentą, kai ji buvo priėjusi prie lango ir kažką sakė pareigūnams, nes tuo metu jau buvo atvažiavusi gaisrinė, iki buto kilo bokštelis su pareigūnu, be to, jie pjovė duris, nes mes neįleidome į butą.

– Gal ne mes, o jūs?

– Na, aš neįleidau, nes nereagavau, nebuvo taip svarbu. Ir tada, kai ji buvo prie lango, eidamas prie jos iš nugaros pastebėjau, kad ši rankoje turi peilį. Nežinau, kodėl jį turėjo. Aš jį atėmiau ir dūriau. Septynis kartus į nugarą. Vieną smūgį sekė kitas... Tada į mane šovė pareigūnas, bet net nepataikė – neatkreipė dėmesio, kad į mane šaudamas iš tazerio (elektrošoko – Delfi.lt), kuris yra gana netikslus, šalia manęs stovi nukentėjusioji. Jis galėjo ne į mane, o į nukentėjusiąją pataikyti. Bet nė į vieną mūsų nepataikė.

Po paskutinio dūrio iššokau pro trečio aukšto langą – nebenorėjau gyventi. Tuo metu prokurorė teigia, kad taip bandžiau pabėgti. Bet tai būtų visiškai nelogiška – pabėgti, kai esi apsuptas pareigūnų. Aš tiesiog galvojau, kad be jos nebegalėsiu daugiau gyventi.

Buvau pristatytas į ligoninę, kurioje man nustatė dubens lūžius, galvos traumą, bet kitą rytą buvau su triusikais ir kojinėmis išrašytas į areštinę, nebuvo suteikiama nei ramentų, nei dar kažko, nors dubuo buvo lūžęs, vos vos galėjau vaikščioti.

Kodėl aš ją sužalojau? Aš ją be galo mylėjau, buvau Utenos teismo ekspertiziniame skyriuje, man specialistas teigė, kad esu labai įklimpęs į tą moterį, nes be jos negaliu gyventi. Taip pasielgiau ją mylėdamas, nenorėdamas jos prarasti. Galvojau – viskas arba nieko. Juk yra sakoma, kad dėl moterų pasaulyje prasidėjo karai. Taip ir yra iš tikrųjų.

– Sakote – viskas arba nieko. Jūs norėjote ją nužudyti?

– Ne, nenorėjau nužudyti. Negaliu pasakyti, ką tai reiškia, galbūt buvau per didelis egoistas ir labai jos pavydėjau. Labai. Ji man sakydavo, kad, Ernestai, kai aš su tavimi einu, be galo jaučiuosi saugi, niekada tokia saugi nebuvau, su tavimi nieko nebijojau, bet pasirodo, man iš tikrųjų reikėjo tavęs bijoti. Aš ją gindavau net nuo piktų žvilgsnių, kai karantino metu pasakydavo „ponia, užsidėkite kaukę“, visą laiką įsiterpdavau ir gindavau.

Dirbdavau statybose, namo parnešdavau pinigus, būtent jai paduodavau, tiesiog ji yra tai, kas mano gyvenime buvo nuostabiausia. Po to įvykio sau uždaviau klausimą – ar kada nors be jos galėsiu būti laimingas. Laikas bėga, nežinau – galbūt ir galėsiu, bet dar iki šiol aš ją myliu. Čia kalėjime net pasidariau tatuiruotę – ją išsitatuiravau. Ji mane lydės visą gyvenimą – ne tik ant mano odos padengta tatuiruote, bet ir širdy.

– Jūs ją tebemylite iki šiol?

– Mylėjau, bet dabar jau ir nežinau, kaip yra iš tikrųjų. Galbūt tai buvo mano iliuzija. Meilė be atsako – kokia meilė?

– Papasakokite, kaip jūs su ja susipažinote?

– Naktiniame bare, visiškai netyčia. Kai susipažinome, ji man nesakė, kad turi vyrą ir yra ištekėjusi, tuo metu aš taip pat turėjau žmoną, bet buvau toks sąžiningas ir garbingas, kadangi susipažinau su nauja drauge, ji man be galo patiko ir buvo nuostabi, net pasiryžau skirtis su savo žmona. Ir su ja išsiskyriau, nors ši man sakydavo, kad tu neik pas ją, nes sėsi, turėsi problemų.

– Kodėl ji taip manė?

– Ji, atvirai pasakius, išgerdavo. Ir aš pradėjau gerti, nors iki to laiko gyvenau Kaune, dirbdavau statybose, gaudavau atlyginimą, kurį pasidalindavau su tėvais – man buvo malonu padėti tėvams.

Grįžtant prie dabar jau buvusios mano draugės, kuri buvo mano gyvenimo neatsiejama dalis, kiek man teko bendrauti po to įvykio, ji teigia, kad man atleidžia. Ji man atleido, bet žinau viena – sau niekada neatleisiu už tai, ką padariau. Visuomenė mane nuteisė, kalba už akių, kalba internetuose, kad esu toks, anoks, kaip galėjo sužaloti moterį... Bet nereiškia, kad moteris viską gali – gali tavimi manipuliuoti, gali meluoti ar net būti neištikima.

– Ką turite omeny tai sakydamas? Ji buvo neištikima, meluodavo?

– Kaip man dabar aišku, ji su manimi gyveno, bet paslapčia bendravo su savo vyru, kažkokie santykiai tarp jų buvo išlikę.

– Norite pasakyti, kad buvote trumpalaikis žaisliukas?

– Arba, galbūt, ji laukė, kol jos vyras išeis į laisvę, o aš esu jaunas, kaip ji sakė, galbūt, ir gražus, energingas, tuo metu jai gal buvo palanku.

– Ji vyresnė už jus?

– Taip, jai – 42 metai, man – 32-eri. Su ja kurį laiką gyvenome Panevėžyje, bet kadangi ji dirbo stiuardese vienoje skrydžių bendrovėje, persikraustėme į Vilnių, kad nereikėtų važinėti. Bet Vilniuje neturėjau darbo, ji viena dirbo, mokėdavo ir už nuomą, ir už viską.

Po to baisaus įvykio esu daug kartų su ja bendravęs, skambinau iš kalėjimo. Ne kartą kalbėjome apie tą įvykį, ji man pasakė, kad atleido, bet tas atleidimas... Kodėl ji to nepaviešina, nepasako?

– Ji teisme to nepasakė?

– Ji sakė, kad bijo. Bijo savo vyro, advokato, kuris labai glaudžius santykius palaiko su jos vyru. Ji bijo pasakyti teisme, kad man atleidžia, nes galvoja, kad jai gali būti blogai.

– Jos vyras nieko nežinojo apie judviejų romaną?

– Žinojo, bet šio įvykio pradėjo taikytis, susitaikė ir galbūt dabar laimingai gyvena.

– Iš veido matau, kad jums dėl to yra skaudu.

– Skaudu, bet ji buvo ne mano. Ji man buvo pasakiusi, kad skiriasi su vyru, viskas, su manimi gyvens, esu tas žmogus, su kuriuo nori gyventi, esu tas žmogus, kuris iš visų jos buvusių vyrų daugiausiai jai padovanojo gėlių. Sakė, kad aš pats geriausias.

Žinoma, kai išgerdavau, būdavau agresyvus. O ji yra tokia, kuri moka išprovokuoti – ant mano veido yra išlikęs randas. Buvo toks įvykis – sėdėjau ant lovos ir telefonu susirašinėjau su broliu. Ji atbėgo iš virtuvės ir taip man trenkė iš geležinio telefono, kad pradėjo kraujas bėgti. Tuo metu buvau blaivus, sakau, kas yra, kodėl tu mušiesi, o ji man pasakė – mažiau su k... susirašinėk. Sakau, ne su k... susirašinėju, su broliu. Tai va tokia ji.

– Suprantu, ir ji buvo pavydi, ne tik jūs, bet ar buvo pagrindo?

– Ne, jai buvau ištikimas. Manau, ir ji man buvo ištikima, negaliu teigti, kad ji su kažkuo leido laiką ar miegojo be manęs. Tikrai stengdavausi dėl jos, po darbo eidavau tiesiai į namus, man nereikėjo nei draugų, nei vakarėlių, mes užsirakindavome ir būdavome dviese kartu.

– O paskui atsirado trintis, jeigu ji pasakė, kad nebemyli?

– Iš tikrųjų viskas prasidėjo, kai jau buvo šilti orai, mes ėjome gatve ir man paskambino buvusi žmona – paklausė, ar galėčiau sudaužyti betoną. Pasakiau, kad galėsiu apie pusę septynių vakare. Draugė girdėjo šį pokalbį ir po jo pasakė, kad niekur neisiu ir niekam nepadėsiu. Bet jai paprieštaravau – pasakiau, kad esu vyras ir aš nuspręsiu – dirbti ar nedirbti. Ji supyko – pasakė, jeigu išeisiu iš namų, daugiau pro tas duris nebeįeisiu. Tuo ir baigėsi tas pokalbis, išėjau padėti buvusiai žmonai.

Po to ji manęs tris dienas nebeįleido į namus, bet kai atnešiau gėlių, duris atidarė. Ji puikiai žinojo, kad jeigu šiandien, tarkime, yra vasario 14 d., o aš esu Kaune, nesvarbu, diena ar naktis, bet būsiu pas ją ir padovanosiu gėlių. Ir laukdavo. Teigė, kad jai buvau viskas.

– Ernestai, jūs teigėte, kad niekada prieš moterį nevartojote smurto, bet, kaip matau iš baudžiamosios bylos medžiagos, prieš tą siaubingą įvykį, kai moterį subadėte, taip pat jai buvote sudavęs peiliu į ranką.

– Taip. Tuo metu ji man pamelavo – norėjau parodyti, kad taip negalima, peiliu bedžiau į spintelę, bet pataikiau į jos ranką. Ir visa tai įvyko tik dėl to, kad aš jos paklausiau, ar tu rašei žinutę, ji neigė, bet pasižiūrėjau telefoną ir pamačiau, jog ji melavo. Klausiau, kodėl tu man meluoji, juk taip negalima, aš juk tau nemeluoju. Tai buvo pavydas. Teisme bylą nagrinėjusiam teisėjui irgi taip sakiau, bet jis manęs negirdėjo, greičiausiai manęs nekenčia dėl šio nusikaltimo, – tai padariau iš pavydo, atstumtas, pažemintas, paniekintas, nes tikrai ją myliu. O teisėjas stebėjosi, sakė, tu jos nemyli, tai tavo versija.

– Bet juk taip ir yra – jeigu žmogų badai peiliu, ar tai yra meilė?

– Suprantate, kai esi neblaivus ir tau pasako... Pasižiūrėkite, net ir pensininkai susimuša, net tarp jų konfliktai vyksta. Ir tada, kai ją sunkiai sužalojau, nenorėjau be jos gyventi, pats šokau pro langą iš trečio aukšto, nors galėjau tapti neįgaliu, nes ten yra turėklai, – galėjau susilaužyti stuburą... Jeigu galėčiau laiką atsukti atgal, tikrai to įvykio nebūtų.

– O kaip būtų?

– Visų pirma nebūčiau vartojęs alkoholio. Be to, per prievartą mylimas nebūsi, tai suvokiu, tuomet būtume patraukę skirtingais keliais.

– O jeigu vis dėlto ji dabar jums pasakytų, kad sugrįžk, spėju, grįžtumėte...

– Ar sugrįžčiau? Nemanau, kad grįžčiau, užtenka man tų problemų, turiu gyventi savo gyvenimą, jį kurti. Tikiuosi, ji bus laiminga su savo mylimu vyru. Bent to jai linkėčiau. Būk laiminga.

– Teisme turbūt taip pat jai to palinkėjote, atsiprašėte?

– Kiekviename teismo posėdyje, kurie mūsų byloje buvo uždari, atsiprašiau, bet ji tik du kartus dalyvavo. Tikiuosi, kad ją pamatysiu Apeliaciniame teisme ir galėsiu paklausti, ar iš tikrųjų ji man atleidžia. Bausmės nevengiu, prisiimu atsakomybę, bet kokią man skyrė bausmę? Devyneri metai laisvės atėmimo už sunkų kūno sužalojimą. Šį sužalojimą medicinos ekspertas traktavo dėl vieno smūgio, kuris sukėlė akiduobės lūžį, dėl to po kietuoju smegenų dangalu išsiliejo kraujas. Bet tai buvo padaryta vienu smūgiu – dėl šio vieno smūgio man skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

– O visi kiti smūgiai peiliu?

– Jie buvo priskirti prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Įsivaizduokite, žmogus, nužudęs kitą žmogų, slėpęs lavoną dvi ar tris savaites, yra nuteisiamas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Nesuprantu teismų praktikos, kaip yra skiriamos bausmės. Mano manymu, buvau taip griežtai nuteistas, nes tai buvo rezonansinė byla, teismas norėjo visuomenei parodyti, kaip gali būti, jeigu kada nors kils konfliktai šeimoje.

– Tai kiek, jūsų nuomone, teismas turėjo skirti?

– Būtų teisinga laisvės atėmimo bausmė penkeriems ar šešeriems metams. Kaip sakiau, nevengiu savo atsakomybės, dabar suprantu, ką padariau, pasielgiau negarbingai ir labai negražiai, dėl to gailiuosi. Ir galbūt tai, kad aš taip padariau, mane kankins visą gyvenimą. Nors ji man atleidžia, kažin, ar pats sau sugebėsiu atleisti. Žinau, kad ir kaip gailėčiausi, nieko nepakeisiu. Atsitiko, kaip jau atsitiko, turėtume mokytis iš šių klaidų. Ne tik savo klaidų, bet ir kitų.

– Gal prie bausmės prisidėjo ir tai, kad jūs anksčiau ne kartą buvote teistas?

– Bet ar tai gali padidinti mano bausmę? Jeigu tu buvai teistas, tau reikia skirti griežtesnę bausmę?

– O už ką jūs anksčiau buvote teistas?

– Buvau teistas už žmogžudystę. Tada man buvo 14 metų, man skyrė laisvės atėmimo bausmę 10 metų. Gerai buvo vienas žmogus pasakęs – jūs mane teisiate už praeitį. Taip pat tai ir mane liečia.

– Akivaizdu, šiuo atveju teismas gal ir pagalvojo – esate nužudęs žmogų, o čia laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išgelbėti dvi gyvybes.

– Manau, visi supranta, jeigu būtų siekiama nužudyti, tas žmogus tikrai būtų negyvas. Dabar turėsiu 9 metus išbraukti iš savo gyvenimo, bet ne bausmė keičia žmogų ir ne ilgi įkalinimo metai įstaigoje.

– Na, patirties turite, jeigu sakote, kad nekeičia. Jums buvo 14 metų, kai nužudėte žmogų?

– Taip, 14 metų, kai pripažino kaltu – man buvo galima skirti ne griežtesnę kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tai tiek ir skyrė.

– Ką padarėte?

– Buvau ne laiku ir ne vietoje. Tai buvo 2006 m. gruodis, buvau Jonavoje pas draugą, atėjo kitas draugas ir pasakė, kad jis paėmė mokyklos raktus, sumušė sargą, sakė, einame apvogsime. Aš tada buvau jaunas, labai greitai pasiduodavau įtakai, ir mes nuėjome – radome gulintį sumuštą sargą. Tada apvogėme mokyklą – paėmėme smulkmenas, o tą žmogų palikome gulėti. Jis po trijų savaičių mirė ligoninėje. Mano bendrininkas prisipažino, kad tą žmogų mušė, taip pat teigė, jog ir aš mušiau. Nors to nebuvo. Ir man už tai davė 10 metų.

– Sėdėjote nepilnamečių kolonijoje, po to – pataisos namuose, ir visus šiuos 10 metų praleidote už grotų?

– Ne, dar atlikdamas bausmę padariau naujų nusikaltimų – buvau jaunas, audringas, kovodavau su vėjo malūnais. Per tą laiką papildomai gavau 5 metus.

– Nusikaltimus padarėte kalėjime?

– Taip. Iš savo gyvenimo išbraukiau 15 metų. Ir tada, kai dar būdamas nepilnamečiu buvau teisiamas dėl nužudymo, visuomenė mane padarė degradu. Negalėjau tuo metu apsiginti, buvau nepilnametis, o man buvo paskirtas valstybės advokatas. Jis mane ar blogai, ar gerai gins, vis tiek tą pačią algą gaus.

Nepalūžau, išėjau į laisvę, kitą dieną nuėjau dirbti, mano brolis yra statybininkas, tėvai taip pat, negerdavau, būdavo darbas – namai. Džiaugiuosi, kad dalį pinigų galėdavau pasidalinti su tėvais – gaudavau 250 eurų per savaitę, 100 – jiems, o 150 – sau pasilikdavau.

– Bet po tiek metų buvo sunku sugrįžti į laisvę?

– Nėra taip sunku, jeigu esi protaujantis žmogus, suvoki situaciją, turi artimuosius. Jie man padėjo. Taip, suprantu tuos žmones, kurie išeina ir neturi, kas jiems padėtų. Tik darbas žmogų, kuris išeina iš pataisos namų, gali išgelbėti. Tada nereikia ieškoti nei panelių, nei moterų, viskas savaime ateina, kas turi ateiti. Tiesiog reikia būti kantriems.

Todėl dabar skirti tie devyneri metai... Daugiau nei pusę savo gyvenimo būsiu praleidęs kalėjime. Ar sugebėsiu juos atlikti? Manau, kad taip, tikrai nepalūšiu, stengsiuosi dirbti, manau, būsiu laimingas.

– Vis dėlto, jums reikėtų dalyvauti kursuose, kuriuose moko valdyti agresiją, pavydą.

– Lankau, kiek įmanoma, taip pat mokausi ispanų kalbos, einu į diskusijų klubą. Artimiausiu metu man suteiks darbą, tikrai noriu dirbti.

– O kodėl mokotės ispanų kalbos – išėjęs į laisvę planuojate važiuoti skinti apelsinų?

– Esu fiziškai stiprus ir tikrai ne man skinti apelsinus, geriau namus statysiu. O ispanų kalba yra graži, labai lengva ir paprasta, nusprendžiau nuo šios kalbos pradėti, o paskui jau bus kitos.

– Ateityje, kai išeisite į laisvę, bandysite atsikratyti praeities ir išvyksite iš Lietuvos?

– Lietuva yra mano gimtoji šalis. Daug kas dėl darbo keliauja ir emigruoja į užsienį, ten ir atlyginimai yra visiškai kitokie nei čia, net tose pačiose statybose – čia per savaitę moka 250 eurų, ten galima gauti 700 eurų. Bet savo ateitį sieju su Lietuva. Visa, kas buvo negera, bloga, braukiu ir tikrai niekam blogo nelinkiu. Ir tikrai atsiprašau jos už tai, ką jai esu padaręs.

– Akivaizdu, kad tai, ką jūs kalbate, ji pamatys, todėl galite perduoti jai ką nors, jeigu norite.

– Tikiuosi, sagute, tavęs nelydės kaltės jausmas likusį gyvenimą. Mylėk ir būk mylima. Tikiuosi, esi laiminga.

– Bet su tokia nuoskauda pasakėte...

– Nuoskauda... Su daug kuo pasakiau. Esu jai pažadėjęs, o aš savo pažadų laikausi, ji tai puikiai žino, – esu pažadėjęs, kad mes dar kartą gyvenime susitiksime. Ir tikrai mes dar kartą susitiksime, pažadu. Kokiomis aplinkybėmis, nežinau, bet tikrai susitiksime.

– Ką turite omeny?

– Ji buvo manęs prašiusi pažadėti, kad mes dar kada nors susitiksime. Pažadėjau. Jūs negalvokite, kad čia iš blogosios pusės – po daugybės metų išėjo į laisvę ir čia ieško, puola, oi ne, gink Dieve, ant jos nepykstu, kad teismas man skyrė tokią bausmę. Kaltas aš. Ir ji. Vienos pusės nebūna kaltos, o kai išeisiu į laisvę, nejaugi jūs manote, kad skriausiu ją? Gink Dieve, daugiau niekada gyvenime.

– Bet gal nereikėtų dairytis į praeitį?

– Bet pažadas yra pažadas. Kaip ir susitarimas, kuris yra vertingesnis už bet kokius pinigus. Esu pažadėjęs, kad susitiksime.

– Kai buvote įkalintas, gal teko susitikti su jos vyru?

– Ne, neteko, asmeniškai jo nepažįstu.

– Bet gal kas nors jums zonoje bandė perduoti nuo jo linkėjimų?

– Perdavė, bet kas iš to, jie gali tik anapus tvoros šūkauti ar rėkauti, o kai susitinki akis į akį... Jeigu jie gan fiziškai yra pasiruošę, gali bandyti laimę, bet aš tikrai ne tas žmogus, kuris stovėtų ir žiūrėtų. O į gąsdinimus nekreipiu dėmesio. Tai buvo mano ir mano draugės reikalas, ne kitų. Net neverta apie jos vyrą kalbėti.

Mano ir jos gyvenime tikrai buvo daug gražių akimirkų, kurį laiką puikiai gyvenome – ji pati teigė, kad su manimi buvo laimingiausia, niekada tokia laiminga nebuvo.

– Tai gal ir tuoktis planavote?

– Ji planavo skyrybas, bet taip ir ne iki galo. Suprantate, ji sakydavo – Ernestai, mūsų santykiai yra toksiniai, mums tuo pačiu be galo gera, bet ir tuo pačiu būdami kartu prisidarome problemų. Tačiau vienas be kito negalėdavome. Aš, jeigu ne darbe būdavau, o išeidavau į miestą ir užtrukdavau kokį pusvalandį, ji man jau rašydavo žinutę – greitai parsivelki namo. Ji negalėdavo būti be manęs.

Kai kurie jos bruožai mane prijaukino – pavyzdžiui, jos akys, veido mimika, išraiška, nė vienas žmogus negalėtų to perteikti, kaip ji tai padarydavo. Bet po truputį tie prisiminimai blėsta. Žinau, kad dabar turiu gyventi kitaip nei anksčiau gyvenau. Visos šios mano klaidos man leidžia kitaip gyventi.

– Tai ir yra didžiausios gyvenimo klaidos?

– Kad ją nuskriaudžiau, sužalojau, taip. Tai – mano didžiausia gyvenimo klaida, už kurią brangiai tenka sumokėti. Ne devyneri metai, o tai, kad praradau mylimą žmogų visam gyvenimui. O man turbūt reikėjo truputį palaukti, pakentėti, pasižiūrėti, tvarkytis su savo pavydu, emocijomis ir galbūt viskas gerai būtų buvę.

– Ir, turbūt, jeigu alkoholio nebūtų buvę...

– Taip. Pasižiūrėkite, dauguma nusikaltimų yra padaromi esant apsvaigus nuo alkoholio. Kai mane sulaikė, galvojo, kad esu pavartojęs narkotikų, bet tai buvo netiesa, buvo atlikti testai ir jie buvo neigiami. Nevartojau narkotikų nei laisvėje, nei čia, už grotų. Tik gėriau alkoholį, kuris manyje iššaukia didelę agresiją.

– Tai kodėl gėrėte?

– Kodėl žmonės geria? Būna, kad geria iš nevilties. Geria, nes galbūt nori numalšinti savo skausmą.

KOMENTARAS

Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė

Istorija apie tragišką meilę ir pavydą? Vargu. Greičiau tai istorija apie ilgo įkalinimo sudarkyto, sulaužyto žmogaus elgesį, apie negebėjimą bendrauti, sutrikusį prieraišumo jausmą, kai „meilės“ objektas turi visiškai tau priklausyti arba mirti.

Šį interviu turėtų būtinai paskaityti visi, kas nori suprasti smurto artimoje erdvėje baisų, nuodingą ratą – užpuolikas realiai jaučiasi teisus, žalodamas auką, šiuo atveju – žudydamas, vėliau jis tarsi bando atsiprašyti, gailisi, bet supranti, kad tai nenuoširdu, nes iš tikrųjų jis nesuvokia savo kaltės.

Labai pavojingai skamba žodžiai apie būsimą susitikimą, manau, kad tiek nukentėjusioji, tiek jos aplinka turi juos išgirsti, labai rimtai traktuoti. Konkrečiu atveju, manau, auka turi būtinai būti įspėta apie išleidžiamą, kad ir laikinai, nuteistąjį iš įkalinimo įstaigos, ir reikalauti tinkamos apsaugos.

Žinoma, dauguma romantinių santykių užmezgama nesitikint, kad turi reikalų su psichopatiška, nežinančia ribų, lengvai išsiprovokuojančia agresijai asmenybe. Tad kviesčiau visus pasiimti iš šios istorijos tam tikrus įspėjimus apie galimus smurtinius santykius, pasigilinti į tam tikrus šio interviu herojaus mąstymo aspektus – žinios neretai gelbsti gyvybę.

Labai svarbu ir įkalinimo įstaigose, probacijos tarnybose pagaliau rimtai pažiūrėti į nuteistųjų elgesio keitimo programas, reikliau vertinti jų įgyvendinimą. Jei į bendruomenę grįžta sulaužytas, degantis kerštu, negebantis kontroliuoti savo elgesio žmogus, vadinasi, su juo dirbusiems specialistams nepavyko atlikti savo pareigų, o tai liečia mus visus, tiesa?

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas
„Pagalbos moterims linija“ 8 800 66366 pagalba@moteriai.lt kasdien visą parą
„Vilties linija“ 116 123 vilties.linija@gmail.com kasdien visą parą
„Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) 8 800 77277 II-VI 16:00-20:00
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 8 800 10 800 Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val.
Penktadieniais: 8.00-18.00 val.
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 mvic@splius.lt
Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 ammkc@aktv.lt
Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 ammkc@aktv.lt
Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija 8 603 89833 mota.mums@gmail.com
Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 ammkc@aktv.lt
Elektrėnų Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 spc@lygus.lt
Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 8 686 60657 viltisvskc@gmail.com
Jonavos r. Moters pagalba moteriai 8 618 40044 vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 mvic@splius.lt
Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 8 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ 8 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras 8 343 59525 8 633 55007 spc.mar@gmail.com
Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras 8 679 31930 kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ 8 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 spc.mar@gmail.com
Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 8 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r. Moters pagalba moteriai 8 618 40044 info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099 8 650 60094 kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 ammkc@aktv.lt
Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 spc.mar@gmail.com
Mažeikių r. Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099 8 650 60094 kmn@moteriai.lt
Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ 8 610 10715 koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 mvic@splius.lt
Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 46 350099 8 650 60094 kmn@moteriai.lt
Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r. Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ 8 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 mvic@splius.lt
Raseinių r. Raseinių krizių centras 8 657 87475 info@kriziucentras.eu
Rietavo Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius 8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r. Moterų informacijos centras 8 650 95216 8 5 2629003 spc@lygus.lt
Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 mvic@splius.lt
Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232 mvic@splius.lt
Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ 8 610 10715 koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 445 78024 8 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 spc@lygus.lt
Švenčionių r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 spc@lygus.lt
Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 446 61565 8 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r. Telšių krizių centras 8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Trakų r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 spc@lygus.lt
Ukmergės r. Moters pagalba moteriai 8 618 40044 info@moters-pagalba.lt
Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287 ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 343 59525 8 633 55007 spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras 8 5 2616380 vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r. Moterų informacijos centras 8 5 2629003 8 650 95216 spc@lygus.lt
Visagino r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 8 686 60657 viltisvskc@gmail.com
Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069 8 686 60657 viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas
Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras 8 652 24232
mvic@splius.lt
Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras 8 645 45287
info@ammkc.lt
Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras 8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija 8 603 89833
mota.mums@gmail.com
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius 8 699 86866
paramosnamai@gmail.com
Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras 8 650 95216
skpc@lygus.lt
Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras 8 699 20069
viltisvskc@gmail.com
Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija 8 618 40044
skpc@moterulinija.lt
Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras 8 616 55877
taurage@moterscentras.w3.lt
Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras 8 63355007
spc.mar@gmail.com
Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras 8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras 8 650 60094
kmn@moteriai.lt
Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras 8 605 82331
kretingosmoterys@gmail.com
Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras 8 671 16590
spc.telsiai@gmail.com
Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" 8 610 10715
koordinaciniscentras@gmail.com
Raseinių r. Raseinių krizių centras 8 428 52177
info@kriziucentras.eu
Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija 8 664 31207
pagalba@skpcpagalba.lt
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)