Bet dar prieš mirtį spėjo pasikalbėti su medikais – šiems nurodė, kad į jos gyvybę pasikėsino 31 metų sugyventinis Nikolajus Glatkinas (Nikolaj Glatkin).
„Jis grasino, kad mane sudegins“, – sunkiai rinkdama žodžius medikams sakė moteris.
Už tai, kad itin žiauriai nužudė savo sugyventinę, teismas N. Glatkinui skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat trims nužudytosios vaikams nurodė sumokėti po 10 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai nustatė, kad šį siaubingą nusikaltimą N. Glatkinas padarė iš pavydo ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – vyras buvo pripažintas kaltu ne tik dėl nužudymo, bet ir sugyventinės sumušimo, nes prieš savaitę iki gaisro ją sunkiai sumušė. Vėl iš pavydo – esą moteris jam buvo neištikima.
N. Glatkinas su jam į motina tinkančia moterimi gyveno maždaug penkerius metus – iš pradžių jie glaudėsi socialiniame būste, bet iš jo dėl skolų buvo iškeldinti, tada per pažįstamus sužinojo, kad Klaipėdos Metalo gatvėje yra nedidelis namelis, kuriame ir galima apsigyventi.
Asocialiai gyvenę sugyventiniai pragyvenimui užsidirbdavo rinkdami butelius, kuriuos priduodavo, taip pat prie konteinerių ieškodavo bent kiek vertingų daiktų, kuriuos galėtų parduoti. Ir visus pinigus išleisdavo alkoholiui. O gerdavo ne vieni – pas juos ateidavo dar du „likimo broliai“. Tai nepatiko N. Glatkinui – jo sugyventinė mieliau rinkdavosi šių vyrų kompaniją.
Taip ir atsirado įtarimai, kad namelyje moteris su kitais vyrais ne tik girtauja, bet ir esą gali turėti artimų santykių. N. Glatkinas negalėjo su tuo susitaikyti – sugyventinę apkaltino neištikimybe ir sunkiai ją sumušė. Mušė rankomis, spardė kojomis – visur, kur tik pataikė. Vėliau medikai nustatė, kad moteriai sunkiai buvo sužalota krūtinės ląsta.
Su sugyventinės neištikimybe vyras niekaip negalėjo susitaikyti – ėmė grasinti, kad padegs namelį. Tada, kai jame bus ne tik jo gyvenimo draugė, bet ir su ja besilinksminantys vyrai. Moteris tokius grasinimus priėmė rimtai, ėmė saugotis, net miegodavo prie namelio durų – tikėjosi, kad taip pavyks išsigelbėti.
Ir nuojauta jos neapgavo – vieną vakarą prie namelio atėjęs N. Glatkinas atidarė duris ir įmetė degantį popieriaus lapą. Ugnis kaip reikiant įsismarkavo – vyras dar kurį laiką pastovėjo, bet iš ugnies spąstų niekas nebandė ištrūkti, todėl kuo ramiausiai išėjo.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad netrukus iš namelio išbėgo deganti N. Glatkino sugyventinė – ją vienas sugėrovų dar bandė gesinti, tačiau ugnis jau buvo apėmusi visą kūną. Kai vėliau medikai moterį nuvežė į gydymo įstaigą, čia jai buvo nustatytas 45 procentų kūno nudegimas. Žaizdos buvo labai gilios – nuo patirto terminio kūno nudegimo, kuris sukėlė sepsį, sunkų septinį šoką ir dauginį organų disfunkcijos sindromą moteris po kelių dienų mirė.
Tą patį ji vėliau pakartojo ir kitiems medikams, kai jie dar samoningą gydė ligoninėje, šiuos žodžius spėjo ištarti ir policijos pareigūnams, kai gydytojai trumpam nuo veido nuėmė kvėpavimo aparatus.
Tuo metu N. Glatkinas kategoriškai neigė, kad namelyje norėjo sudeginti savo sugyventinę – jis neneigė, kad sukėlė gaisrą, tačiau tikino manęs, jog jame nieko nėra.
„Norėjau padegti, kad juo nesinaudotų mano sugyventinė ir jos sugėrovai, todėl atsinešiau popieriaus, žiebtuvėlį ir pravėręs namelio duris įmečiau degantį popierių į namelio vidų, – vyras sakė, kad į patį namelio vidų nebuvo užėjęs, nematė jame jokių žmonių. – Nemačiau, kad už pravertų durų gulėjo sugyventinė, o po gaisro išėjau, nemačiau, kaip ji išbėgo, galvojau, jog ten nieko nėra.“
Kad gyvenimo draugė mirė po gaisro, jis teigė sužinojęs tik po šios mirties – apie tai jam pasakė ikiteisminį tyrimą pradėję policijos pareigūnai.
„Tikrai neturėjau tikslo jos nužudyti, visiškai nesitikėjau, jog tuo metu ji bus namelyje – jame buvo visiška tyla, užsidegus nameliui niekas nešaukė pagalbos“, – aiškino jis.
Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu N. Glatkinas buvo suimtas, o kai pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu, vyras pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui – prašė išteisinti dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis arba jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į neatsargų gyvybės atėmimą.
„Man skirta bausmė yra tikrai per griežta“, – įsitikinęs žudikas.
Jis taip pat neigė, kad buvo smarkiai sumušęs sugyventinę – aiškino, kad šiai kartą buvo sudavęs veidą dėl to, jog ji buvo nuoga kito vyro akivaizdoje.
„Tačiau šonkaulių jai tikrai nesulaužiau, tai padarė kartu su ja girtavęs vyras, aš ir nuo jo, ir nuo draugo pats esu nukentėjęs, todėl buvau palikęs sugyventinę ir bijojau grįžti į namelį“, – aiškino jis.
Tokie N. Glatkino argumentai neįtikino teisėjų – išanalizavę baudžiamojoje byloje surinktus duomenis jie konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas paskelbė teisingą nuosprendį, o skirta bausmė nėra per griežta.
Anot teismo, po gauto pranešimo apie gaisrą ir jame smarkiai apdegusią moterį į įvykio vietą atvykusi greitosios pagalbos medikė tyrėjams pasakojo, kad moteris buvo sąmoninga, suteikus pagalbą nugabenta į ligoninę, o pakeliui ji uždavinėjo klausimus – taip norėjo išlaikyti kontaktą. Kai medikė paklausė, kas jai nutiko, moteris tepasakė, kad sugyventinis pabėgo, daugiau aplinkybių nepatikslino.
Tuo metu moterį gydęs gydytojas neurochirurgas moters ligos istorijoje įrašė: „Ligonės teigimu prieš savaitę buvo stipriai sumušta sugyventinio. Šiandien jos nemušė, tik padegė“.
„Šio liudytojo teigimu, tokias pačias sužalojimo (patirtų traumų) aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir kitiems ją gydžiusiems medikams“, – pažymėjo teismas.
Pasak teisėjų, kitą dieną po įvykio policijos pareigūnai nuvyko į gydymo įstaigą apklausti nukentėjusiosios, apklausa buvo užfiksuota nešiojamų vaizdo registratorių kameromis: „Būdama sąmoninga, nuėmus nuo jos veido kvėpavimo įrangą (gydančio gydytojo leidimu), pareigūnams nurodė, jog ją norėjo sudeginti jos sugyventinis, kad prieš padegant jis grasino tai padaryti žodžiu, aiškino, jog nori, kad ji sudegtų kartu su nameliu, todėl ji stengėsi būti prie durų, jog spėtų pabėgti. Tada N. Glatkinas paėmė popieriaus, žiebtuvėlį ir padegė popierių, nuo kurio liepsnos užsiliepsnojo pašiūrės durys, o ji išbėgo.“
Anot teismo, moteris prieš mirtį taip pat nurodė, kad sugyventinis yra ir anksčiau ne kartą grasinęs jai padegimu, vartojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą.
„Kaip matyti, tiek ją apžiūrėjusiam gydytojui, tiek kitą dieną į ligoninę atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog po kilusio konflikto namelį padegė būtent N. Glatkinas, – pažymėjo teisėjo Evaldo Gražio pirmininkaujama kolegija. – Dar daugiau, nurodė ir tai, kad padegdamas namelį N. Glatkinas matė viduje (namelio) esant nukentėjusiąją ir siekė, jog namelis sudegtų kartu su ja. Apie pabėgusį sugyventinį (tai yra, apie N. Glatkiną, kuris po gaisro sukėlimo paliko nukentėjusiąją, nesuteikęs jai pagalbos) moteris nurodė ir greitosios pagalbos tarnybos darbuotojai, kuri buvo su ja vežant į ligoninę.“
Be to, teismo teigimu, moteris ir anksčiau buvo patyrusi fizinį smurtą – tai paliudijo ir jos dukra, kuriai jai apie tai telefonu papasakojo pati motina
„Nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog būtent N. Glatkinas smurtavo prieš nukentėjusiąją, o po įvykusio konflikto aiškiai suvokdamas, jog namelyje tuo metu yra jo sugyventinė, padegė šį namelį ir taip tyčia, itin žiauriai ją nužudė“, – nuo paskelbimo įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodė Lietuvos apeliacinis teismas.
Pasak teisėjų, N. Glatkinas matė, jog uždegus namelį nukentėjusioji jame pasiliko, nepadėjo jai išeiti, neskubėjo suteikti pagalbos, o pasišalino. Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, jog nuteistasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai gali būti ne tik sunkiai sutrikdyta sveikata, bet ir sukelta jos mirtis, ir tokių padarinių norėjo.
„N. Glatkinas, kaip galima suprasti iš jo paties parodymų, pavydėdamas ir pykdamas dėl nukentėjusiosios bendravimo su kitais asmenimis, savo nepasitenkinimą išreiškė pačiu pavojingiausiu būdu – visų pirma sumušdamas nukentėjusiąją, vėliau padegdamas būstą, kuriame tam tikru laikotarpiu ir pats gyveno, žinodamas, jog jame yra ir jo sugyventinė, – pabrėžė teismas. – Nuteistasis padegė būtent medinio namelio duris, taip siekdamas skaudžiausių pasekmių, iki minimumo apribodamas nukentėjusiosios išsigelbėjimo galimybę.“
