aA
Po pensijų reformos žmonėms teks padaryti reikšmingus sprendimus, lemsiančius jų finansinę ateitį sulaukus pensijos. Ekspertai teigia, kad esminis kriterijus darant sprendimą yra amžius, ir kritikuoja lietuvių atsargumą.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nuo 2019 m. pilnamečiai asmenys iki 40 m. į pensijų kaupimą bus įtraukiami automatiškai (su galimybe atsisakyti) kas trejus metus. Jie atsitiktine tvarka po lygiai bus paskirstomi visoms pensijų kaupimo bendrovėms, kurios per praėjusius trejus metus nebuvo baustos už tokių bendrovių veiklą reglamentuojančių įstatymų pažeidimus.

Plačiau apie pakeitimus galima paskaityti čia.

Pagal Pensijų kaupimo įstatymą,pensijų kaupimo bendrovė įtraukiamam į pensijų kaupimą arba sutartį sudarančiam asmeniui privalo pasiūlyti kaupti pensijų įmokas dalyvio amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde.

Jeigu asmuo pageidauja kaupti pensijų įmokas ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, jis privalo raštu pateikti pensijų kaupimo bendrovei atsisakymą kaupti pensijų įmokas jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, o pensijų kaupimo bendrovė turi pasirašytinai supažindinti pensijų kaupime ketinantį dalyvauti asmenį su papildomomis rizikomis, kylančiomis dėl pensijų įmokų kaupimo ne jo amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde.

Klausimas sudėtingas net ekspertams

Net ir DELFI kalbinti finansų ekspertai – investicijų valdymo įmonės „Prudentis“ direktorius Audrius Balaišis ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sutiko, kad žmonių laukiantis sprendimas įsitraukti į kaupimą ar likti tik „Sodroje“ nėra lengvas.

„Šitas pasirinkimas tarp „Sodros“ ir „ne Sodros“ yra pakankamai sudėtingas. Aš gero atsakymo neturiu. Iš šono žiūrint, man atrodo, kad būtų gerai, kad visi dalyvautų kaupime, nes kaupimas išskaido riziką“, – sakė A. Balaišis.

Pasak bendrovės direktoriaus, tai taip pat eliminuotų riziką, kad po tam tikro laiko sprendimai bus pakeisti kardinaliai.

„Įsivaizduokime – pusė žmonių kaupia, o pusė nekaupia. Sakykime, jūs kaupiate, o aš nekaupiu. Praėjo 30 metų, jūs susikaupėte, o aš nesusikaupiau. Ir aš tada matau, kad aš norėčiau gauti didesnę pensiją, o pas jus pinigų yra. Tai aš einu į rinkimus, išrenku palankesnę sau valdžią, ir ji iš jūsų atima per mokesčius. Jeigu visi kauptų, tada nebebūtų šitos rizikos“, – sakė A. Balaišis.

„Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad nėra teisingo atsakymo į klausimą, kaupti ar pasitikėti tik „Sodra“.

„Tai yra labai svarbus akcentas, kurio nesupranta dauguma diskutuojančiųjų. Jeigu sistema liks tokia kaip dabar, „Sodros“ pajamos ateityje ateis iš dirbančiųjų sumokėtų mokesčių. Todėl yra pasitikima darbo užmokesčio fondo augimu Lietuvoje. Jeigu investuoji į akcijas, tada pajamos ateis iš dividendų. Pensijų fondai investuoja visame pasaulyje, todėl rizika yra šiek tiek geriau išskaidyta“, – aiškino Ž. Mauricas.

Abu ekspertai skirtingais aspektais akcentavo lietuvių finansinio raštingumo problemą. Tačiau „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas nebuvo linkęs guosti tų, kurie sako, kad rinktis yra sudėtinga, reikalauja žinių, sprendimai susiję su ateitimi, kuri kai kam dar yra tolima.

„To išsilavinimo aišku, kad reikia. Pilietinės visuomenės nebus be pilietiškų žmonių. Demokratija yra kaip kovos laukas. Visą laiką visuomenė turi tobulėti, gilintis, domėtis, nes kur tik prasideda nežinojimas ten atsiranda blogi sprendimai ir netgi manipuliavimas visuomenės nuomone.

Pavyzdžiui, kodėl šveicarai taip gerai gyvena? Nes žmonės supranta, kas vyksta jų šalyje ir aktyviai dalyvauja. Jie supranta tai kaip investiciją, ir skiria tam laiko“, – sakė Ž. Mauricas.

Kritikuoja lietuvių konservatyvumą


Audrius Balaišis
Audrius Balaišis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nuo 1997 m. turto valdymo versle dirbantis „Prudentis“ vadovas aiškino, kad pagrindinis kaupimo principas yra susijęs su tuo, kad žmogus turi gauti investicinę grąžą.

„Tai nėra idėja apie tai, kad atidedi kažkiek pinigų, ir juos sutaupai. Esmė yra tokia, kad tie pinigai tau uždirbtų investicinę grąžą. Nes, jeigu tik atsidedi pinigus, ir, taip vaizdžiai šnekant, užkasi juos trilitriniame stiklainyje po medžiu, tai po 20-30 metų, kai tau jų reikės, jų perkamoji galia dėl infliacijos bus stipriai sumažėjusi“, – dėstė A. Balaišis.

Jis paaiškino, kad pensijų fondai yra suskirstyti į tris kategorijas: labai konservatyvūs deda pinigus į Vyriausybės (nebūtinai Lietuvos, gali būti ir užsienio) vertybinius popierius (VVP). Tie, kurie yra per vidurį, pusę pinigų deda į VVP, pusę – į akcijas. Rizikingiausi fondai visus pinigus deda tik į akcijas. Ten, pasak specialisto, yra tik penktadalis kaupiančių žmonių.

„Problema, kad lietuviai yra labai konservatyvūs ir baikštūs, jie nelabai supranta kas yra akcijos, ir didžioji dalis pinigų nuvažiavo į obligacijas. Jos uždirbinėja 1-3 procentus į metus. Tai tik minimaliai padengs infliaciją. Labai didelė nesąmonė taip elgtis“, – sakė A. Balaišis.

„Prudentis“ atstovo vertinimu, žmogui, kuriam dabar yra 20-35 metai, ir iki pensijos liko daugiau negu 30 metų, „nėra prasmės sėdėti konservatyviame fonde“.

„Jeigu tau yra 45 metai, ir reikėtų pradėti, tai aš pagalvočiau, ar išeiti iš „Sodros“. Nes gali neišeiti ir papildomai atsidėti, kad sumažintum riziką, bet tada jau reikia sau iš kišenės išsitraukti pinigus“, – sakė A. Balaišis.

„Luminor“ banko vyriausias ekonomistas palaiko gyvenimo ciklo investavimo idėją.

„Tai reiškia, kad tu investuoji į rizikingiausius aktyvus, kai yra daug laiko (20-30 metų) likę iki pensinio amžiaus. Manau, kad principas yra teisingas, nes daug žmonių per daug konservatyviai kaupia, ir vėliau nepakankamai sukaupia, ypač lyginant su darbo užmokesčio augimu“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, tada atsiranda įvairių skundų, kad esą yra per maža grąža.

„Bet ir rizika yra maža. O gyvenimo ciklo idėja skatina kaupti rizikingiau, ypač tiems, kuriems dar likę labai daug metų iki pensijos. Šiuo požiūriu manau, kad tai yra žingsnis į priekį skatinantis rinktis daugiau rizikos, tuo pačiu ateityje gaunant daugiau grąžos“, – sakė Ž. Mauricas.

Svarbiausias kriterijus – amžius


Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Abu finansų specialistai svarbiausiu kriterijumi įvardijo amžių. Tiksliau – laiką, kiek dar žmogui liko iki pensijos.

„Jeigu yra daug likę iki pensijos, tada tikslinga didesnę dalį skirti rizikingesnėms investicijoms, kurios ilguoju laikotarpiu duoda didesnę grąžą“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak „Luminor“ banko ekonomisto, rizika reiškia, kad kai kuriais metais ta grąža gali būti labai maža arba net neigiama.

„Vėlgi reikėtų užtikrinti, kad žmonės nesupanikuotų ir nepabėgtų, kas nutiko pokriziniu laikotarpiu, kai žmonės investavo į rizikingą investavimo strategiją, per krizę nudegė ir sugalvojo, kad reikia saugiau investuoti. O kaip tik tuo metu kilo akcijos, ir būtų labai daug gavę grąžos“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, žmonės dažnai tos rizikos nelabai suvokia, o jeigu suvokia, tai emocijos paima viršų, prasideda visokie kaltinimai, panikavimas, ir tada prarandami pinigai.

„Dėl to ta gyvenimo ciklo strategija ir yra gera, kad tam tikra prasme priverstinai žmonės būtų pastumti rizikingesnių investicijų link, ir tai būtų patikėta profesionalams, kad kuo mažiau būtų emocijų ir neracionalaus elgesio“, – sakė Ž. Mauricas.

Banko ekonomistas teigiamu aspektu laiko tai, kad per pensijų fondus žmonės gali daugiau išmokti apie akcijų rinkas.

„Yra šalių, pavyzdžiui, Olandija, Danija, kur apskritai gyventojai vos ne 10 proc. savo pajamų gauna iš investicijų. Tai yra pasyvios pajamos. Finansinis raštingumas Lietuvoje yra labai mažas, investicijos suvokiamos, kad, jeigu – ne į kojinę, tai – į indėlį, jeigu – ne į indėlį, tai – į nekilnojamą turtą, tai tuo ir pasibaigia visos alternatyvos“, – sakė Ž. Mauricas.

„Prudentis“ vadovas problema politiniu lygiu įvardino tai, kad sprendimai dėl pensijų yra keitaliojami.

„Pavyzdžiui, skaičiau, kad Švedijoje susėdo šešios partijos, sudėjo parašus, ir sako, kad darome reformą, jokių keitaliojimų, nes visi susėdo ir susitarė. O pas mus atėjo vieni padarė, atėjo kiti perdarys, ateis treti dar kartą perdarys“, – sakė A. Balaišis.

Pasak jo, dabartinėje situacijoje sprendžiant reikėtų žiūrėti, kiek liko iki pensijos, ar gali susitarti su darbdaviu, kad jis prisidėtų papildomai, kiek uždirbo.

„Klausimas, ar tie, kurie labai mažai uždirba, iš viso sukaups kažką, o „Sodros“ truputį neteks. Arba tie žmonės, kurie tai dirba, tai nedirba, irgi yra klausimas, ar jiems apsimoka kaupti“, – sakė A. Balaišis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (85)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (211)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (15)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (32)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1693)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (62)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (14)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (43)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...