Šešiolika metų statomi Šv. Juozapo globos namai neria kilpą iš tikinčiųjų aukų turinčiai išsiversti Panevėžio vyskupijai. Nors Savivaldybė dar prieš metus Panevėžio kurijai prašant sutiko tapti globos namų dalininke, tačiau dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų įstaigai nepradedant veiklos pastatų išlaikymas gula ant vienos vyskupijos pečių.
„Kol pastatai dar nėra priduoti ir įstaiga nepradėjo veikti, išlaikyti turime mes. Jau dabar esame gavę 117 tūkst. litų sąskaitą už atliktus statybos darbus, baldai dar kainuos daugiau nei 80 tūkst. litų. Iš vyskupijos lėšų mokami ir atlyginimai keliems darbuotojams, mokesčiai. Vyskupijai tai didelė problema“, – „Sekundei“ teigė Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Per mėnesį dar neveikiančių globos namų komunaliniams mokesčiams ir kelių darbuotojų minimaliam darbo užmokesčiui vyskupija išleidžia apie 6000 litų.
Šildyti nepajėgtų
J.Kaunecko teigimu, vyskupijos laukia visiška pražūtis, jei vienai tektų pastatus išlaikyti ir prasidėjus šildymo sezonui.
Per mėnesį 3000 kv. m patalpų šildymas atsieitų apie 15 tūkst. litų. „Jei ir žiemą vyskupijai reikėtų vienai išlaikyti pastatus, tektų ne tik palikti nešildytas bažnyčias, bet ir zakristijonus su vargonininkais iš darbo atleisti“, – mano J.Kauneckas.
Vyskupija į būsimuosius Šv. Juozapo globos namus jau yra investavusi 6 mln. litų. Miesto Savivaldybė – 3,5 mln. Lt.
„Savivaldybės metų biudžetas siekia 70 mln. Lt, vyskupijos – 2 mln. litų. Mūsų pajamos – tik parapijų surinktos aukos. Tiesa, iš Savivaldybės gavome 300 tūkst. Lt, tačiau šie pinigai skirti bažnyčioms remontuoti“, – finansines galimybes lygino vyskupas.
Ar Savivaldybė sutiks bent iš dalies kompensuoti vyskupijai pastatų išlaikymo išlaidas, turėjo būti svarstoma vakar darbo dienos pabaigoje įvykusiame J.Kaunecko ir miesto mero Povilo Vadopolo susitikime. Jo Ekscelencijos teigimu, tokia problema nebūtų iškilusi, jei Bažnyčiai būtų grąžinta prieš karą jai priklausiusi žemė. Vien dabartinėje Panevėžio teritorijoje, pasak J.Kaunecko, vyskupijai turėtų būti sugrąžinta 50 ha žemės.
„Jau vien už ją gautume 6 mln. litų. Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje dar neįvykdžiusi restitucijos. Latvija iš karto po Nepriklausomybės paskelbimo Bažnyčiai sugrąžino žemes“, – priminė vyskupas.
Finansavimą riboja įstatymas
Būsimųjų Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis mano, kad įstaiga duris atvers jau lapkričio 1-ąją.
„Beliko minimalūs pastato išorės ir vidaus apdailos darbai ir kalno viršūnė jau matyti“, – teigė P.Skrudupis.
Globos namų 30-yje vienviečių ir 24-iuose dviviečiuose kambariuose galės apsigyventi 75 seneliai.
Savivaldybė pripažįsta, kad nuo globos namuose apsigyvenusių panevėžiečių skaičiaus priklausys ir įstaigai skiriamas finansavimas. Šiuo metu Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės Globos skyriuje apgyvendinti 32 seneliai. Už jiems suteikiamas socialines paslaugas iš Savivaldybės biudžeto ligoninei per mėnesį sumokama apie 42 tūkst. litų.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Janinos Gaidžiūnaitės, iš ligoninės persikelti į Šv. Juozapo globos namus kol kas sutiko tik 10 senelių.
„Vienintelė teisinė galimybė Savivaldybei prisidėti prie įstaigos išlaikymo – pirkti iš globos namų socialines paslaugas ten apgyvendintų panevėžiečių priežiūrai. Kitaip prisidėti neleidžia Savivaldos įstatymas. Logiškai mąstant, per dieną 75 gyventojų neatsiras, kad visos vietos būtų užimtos. Tokių globos namų idėja labai graži, bet jiems išlaikyti reikalingi pinigai tikrai dideli, juo labiau kad artėja šildymo sezonas“, – opią problemą mato J.Gaidžiūnaitė.
Anot jos, situacija tokia kebli, kad pro ašaras juokaujama, jog vyskupija siūlo viską perduoti Savivaldybei, ši – vyskupijai.
Ar Savivaldybė sutiks kompensuoti vyskupijai amžiaus statybų vardą pelniusių Šv. Juozapo globos namų išlaikymą, mero P.Vadopolo teigimu, valdančioji dauguma dar spręs.
„Tokio klausimo vyskupija mums dar nebuvo pateikusi. Be abejo, Savivaldybė pasirengusi prisidėti prie išlaikymo, bet kokia forma, nežinau, nes tai yra pinigai ir gana nemaži“, – aiškino meras.