Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu šių metų birželio mėnesį Vilniuje paskelbė komunikatą, kuriuo sutarė dėl Vokietijos karinių pajėgų skaičiaus didinimo Lietuvoje. Šį rudenį buvo priimtas sprendimas įkurti jungtinę Lietuvos-Vokietijos darbo grupę, kuri įgyvendintų šį šalių vadovų susitarimą.
Darbo grupės susitikime Berlyne dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška teigė, kad susitikimas buvo produktyvus.
„Šios darbo grupės tikslas – stiprinti Lietuvos ir Rytinio NATO flango karinius pajėgumus. Siekiame, kad Lietuvoje būtų dislokuota daugiau kovai pasirengusių Vokietijos karių su moderniausia ginkluote ir technika. Tam pasiekti turime suderinti veiksmų planą, projektuojame ir statysime trūkstamą infrastruktūrą Lietuvoje. Turime dar daug ką nuveikti, bet svarbiausia, kad Vokietija savo įsipareigojimų Lietuvai neatsisako ir investuoja į karinę infrastruktūrą Rukloje“, – pranešime sakė viceministras V. Semeška.
Pagal esamą planą 2026 metais Lietuva bus sukūrusi reikalingą karinę infrastruktūrą ir pilnai pasirengusi priimti brigados dydžio vienetą.
