Naujas politinis sezonas prasidės sesijos darbų programos pateikimu. Jį pristatys Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, savo svarbiausius projektus apžvelgs Seimo frakcijos.
Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2024 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas ir su jais susijusių projektų svarstymas. Pasak Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, biudžeto projekte ir lydimuosiuose teisės aktuose turi būti išspręstas spartesnis už vidutinio atlyginimo didėjimą pensijų didinimo klausimas ir kitų socialinių išmokų, skirtų jautrioms žmonių grupėms, padidinimas.
Kaip pažymi J. Razma, švietimo srityje svarbus Nacionalinis švietimo susitarimas, kuriame įtvirtinta, kad kitų metų trečiajame ketvirtyje mokytojų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o mokslininkų atlyginimai – 150 proc. Šie įsipareigojimai, anot jo, reikalauja papildomų išteklių.
Kaip J. Razma sakė Seimo kanceliarijos Spaudos biurui, reikės bent iš dalies pradėti įgyvendinti naujojo Valstybės tarnybos įstatymo turinį, kuriame numatytas atlyginimų didėjimas viešojo sektoriaus darbuotojams. „Akivaizdu, kad Vyriausybė sunkiai galės rasti lėšų papildomiems Seimo narių teikiamiems pasiūlymams. Įtampų svarstant biudžeto projektą bus, bet tikiu, kad reikiamas valdančiųjų susitelkimas jam priimti taip pat bus“, –mano J. Razma.
Stiprinant krašto apsaugą sesijos darbų programos projekte numatoma įtvirtini naują kariuomenės junginį – pėstininkų diviziją.
Rudens sesijos darbų programos projekte gan daug dėmesio skiriama aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimui. „Darbų programos projekte ekonomikos skatinimui skirta dalis mokesčių reformos paketo nuostatų, taip pat yra atskiri Ekonomikos ir inovacijos ministerijos teikiami projektai – tai ir dėl valstybinės žemės sklypų rezervavimo svarbiems investiciniams projektams, Kauno laisvosios ekonominės zonos ribų plėtimas, yra žinomi norinčių ten kurtis verslo įmonių poreikiai ir kiti projektai, kurie turėtų skatinti ekonomikos augimą,“– sako J. Razma.
Teikiamu Investicijų įstatymo pataisų projektu siūloma papildyti stambaus projekto kriterijus, kurie sudarytų galimybes paskatinti investicijas į sektorius, kuriuose kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija. Žemės įstatymo pakeitimais siekiama sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, užtikrinantį išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti.
Užimtumo įstatymo pakeitimais bus siekiama didinti legaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje, numatant veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų arba nedeklaruotą darbą, skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką.
„Šioje kadencijoje jau pradėta Užimtumo tarnybos reforma, yra bandoma „iššifruoti“ šioje tarnyboje užsiregistravusius asmenis į tikrus ir netikrus bedarbius – į tuos, kurie ieško darbo ir kurie tik imituoja paieškas. Antstolių grėsmė neskatina žmogaus įsidarbinti legaliai, dažnai jis pasirenka dirbti „šešėlyje‘, gauti pajamas ir išvengti susikaupusių skolų mokėjimo. Reikia šią problemą spręsti. Mažinant išskaičiuojamas sumas – galimas kelias didinant žmonių suinteresuotumą grįžti į darbą. Diskutuosime, koks mažinimas būtų pateisinamas ir veiktų skatinančiai“, – sako J. Razma.
Kalbėdamas apie socialinę sritį Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pažymi, kad yra laukiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas valstybines pensijas ir kitas išmokas reglamentuojančių teisės aktų reformos paketas. Pasak J. Razmos, valstybinių pensijų sistema ilgą laiką buvo nekeista, yra šių pensijų gavėjų lūkesčiai – ir statutinių darbuotojų, ir nukentėjusių asmenų. Teisės aktų paketu bus siekiama pertvarkyti pensinio pobūdžio išmokų sistemą, vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais ir siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių.
Naujovės ir permainos siūlomos Socialinių paslaugų įstatymo pataisų projektu, kuriuo Vyriausybė siekia įtvirtinti laikiną atokvėpį kaip atskirą specialiąją socialinę paslaugą; nustatyti fizinius asmenis kaip socialinių paslaugų teikėjus; patikslinti mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, nuostatas dėl socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių paslaugų akreditavimo; nustatyti socialinių paslaugų kokybės reikalavimų nuostatas ir reikalavimus socialinių paslaugų srities darbuotojams.
J. Razma darbų programos projekte išskyrė aplinkosaugos srityje teikiamus naujus Miškų, Atliekų tvarkymo įstatymus, kuriuos, anot pašnekovo, galima vadinti reforminiais. Susisiekimo srityje sveikintinas siekis, anot jo, skaidrinti pavežėjų sektorių.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d., planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų 3 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
Rugsėjo 10 dieną prasidedanti rudens Seimo sesija baigsis gruodžio 23 dieną.
