Kaip skelbiama Seimo pranešime žiniasklaidai, ketvirtadienį projektą pristatė premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys Raimundas Lopata.
Kaip pažymėjo premjerė I. Šimonytė, šis dokumentas buvo kuriamas per įvairius bendro kūrimo formatus bendradarbiaujant akademinei bendruomenei, visuomeninėms organizacijoms ir įvairiems šito proceso dalyviams.
„Šį sykį buvo keliamas tikslas, kad strategijos rengimas nuo pradžių būtų kiek įmanoma atviras, kaip įmanoma įtraukiantis ir paremtas bendra kūryba. Kvietėme organizacijas, pavienius ekspertus ir visi, kas norėjo tai padaryti, turėjo galimybę tai padaryti. Per 51 renginį, kurį turėjome, idėjomis ir pasiūlymais dėl Lietuvos ateities vizijos prisilietė vienu ar kitu būdu, manome, apie 2,5 tūkst. piliečių“, − sakė Vyriausybės vadovė.
Anot jos, per šio dokumento rengimo procesą iš viso buvo aplankyti 23 miestai ir miesteliai, gauta arti 400 įvairių pasiūlymų dėl ateities vizijos ir strateginių ambicijų.
Pasak Ateities komiteto pirmininko R. Lopatos, pagrindinis šio dokumento elementas yra valstybės pažangos vizija, tačiau jis taip pat apima Lietuvos dabartinės situacijos ir globalios aplinkos veiksnių analizę, vizijai įgyvendinti reikalingas valstybės vystymosi kryptis ir pagrindinius pažangos matavimo rodiklius.
Parlamentaras tikino, kad šis novatoriškas strateginio valdymo dokumentas iš esmės skiriasi nuo ankstesnių ilgalaikių strateginių dokumentų, pažymima Seimo pranešime.
„Šis dokumentas remiasi prielaida, kad ateities negalima numatyti, tačiau galima įvertinti galimus jos raidos scenarijus ir pamėginti kreipti valstybės ir visuomenės raidą pageidaujama linkme“, − kalbėjo Ateities komiteto vadovas.
Po pristatymo už teisės akto projektą balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 14 parlamentarų.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ateities komitete. Papildomai projektą taip pat svarstys visi kiti Seimo komitetai. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
ELTA primena, kad Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ daugiau nei metus rengė Valstybės pažangos taryba, ekspertai, viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, NVO sektoriaus atstovai bei aktyvūs piliečiai.
Kūrimo metu buvo atlikti tyrimai, darytos analizės, rengtos studijos. Taip siekta parengti valstybės ateities viziją, kuri būtų aktuali jos piliečiams nepriklausomai nuo tuo metu valdžioje esančių politinių partijų ir brėžtų bendrą kryptį, kur link turėtų vystytis Lietuva.
Vyriausybė praėjusią savaitę skelbė, kad vizijos šūkyje „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“ užkoduota Lietuva kaip pavyzdys sau ir kitoms šalims, kuriančių ir išsilavinusių žmonių visuomenė, kuri yra įsipareigojusi savo šaliai per norą joje gyventi ir norą saugoti jos gamtą, kultūrą, vertybes bei teritoriją.
Taip pat Vyriausybė nurodė, kad įgyvendinus šią valstybės ateities viziją, Lietuva 2050 metais bus matoma kaip atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški, kūrybiški, tausojantys gamtą ir gyvenantys prasmingą gyvenimą valstybėje su stipria demokratine politine kultūra. Pasiekus tikslą Lietuva kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, pasirengusi visuotinei gynybai, o kartu šalyje bus galima greitai pasiekti tai, ko reikia žmogaus gerovei.
„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą prižiūrės Valstybės pažangos taryba, Seimo Ateities komitetas ir Vyriausybė. Vizija bus nuolat peržiūrima ir atnaujinama, pažymėjo Vyriausybė.
Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ pakeis šiuo metu galiojančią valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“.
